Apreiškimas Jonui 18 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Paskui aš išvydau kitą angelą, nužengiantį iš dangaus ir turintį didžią valdžią. Žemė nušvito nuo jo šlovės.

2O jis šaukė galingai, stipriu balsu: „Krito, krito didžioji Babelė! Ji pavirto demonų buveine, visų netyrųjų dvasių pastoge, visų nešvarių ir nekenčiamų paukščių narvu.

3Nuo jos siautėjančios paleistuvystės vyno buvo girtos visos tautos; žemės karaliai su ja ištvirkavo, o žemės pirkliai pralobo iš nežabotos jos prabangos.“

4Ir aš išgirdau iš dangaus kitą balsą, skelbiantį: „Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautumėte jos nuodėmėse ir nepatirtumėte jos negandų!

5Nes jos nuodėmės pasiekė dangų, ir Dievas prisiminė jos piktadarystes.

6Atmokėkite jai, kaip ji jums mokėjo, ir atiduokite dvigubai pagal jos darbus. Dvigubai sumaišykite taurę, kurią ji jums maišė.

7Kiek ji puikavosi ir lėbavo, tiek jai paruoškite kentėjimų ir nuliūdimo, nes ji savo širdyje kalba: „Aš sėdžiu kaip karalienė, nesu našlė ir liūdesio nematysiu.“

8Todėl vieną dieną ją apniks negandos – mirtis, gedulas, badas, ir ji bus sudeginta ugnyje, nes galingas yra Viešpats Dievas, kuris nuteisė ją.

9Jos verks ir raudos žemės karaliai, kurie su ja ištvirkavo bei lėbavo, kai pamatys jos gaisro dūmus;

10stovėdami iš tolo ir, jos kankinimų išgąsdinti, sakys: „Vargas, vargas, didysis mieste! Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!“

11Žemės pirkliai verkia ir gedi jos, nes niekas jau nebepirks jų atplukdytų prekių:

12aukso, sidabro, brangakmenių, perlų, švelnios drobės, purpuro, šilko, šarlacho, jokios kvapios medienos, jokių dramblio kaulo dirbinių, jokių brangmedžio rakandų nei vario, geležies, marmuro,

13cinamono, kvapių augalų, miros, smilkalų, vyno, aliejaus, smulkiųjų miltų, kviečių, galvijų, avių, arklių, vežimų, žmonių kūnų ir sielų.

14Vaisiai, kurių taip geidė tavo siela, nutolo nuo tavęs; visas puošnumas ir spindesys tau pražuvo, ir niekad jų neberasi.

15Tų daiktų pirkliai, iš jos pralobę, stovės iš tolo, išsigandę jos kankinimų, verks, gedės

16ir sakys: „Vargas, vargas didžiajam miestui, vilkėjusiam ploniausia drobe, purpuru, šarlachu, išsipuošusiam auksu, brangakmeniais ir perlais.

17Per vieną valandą niekais virto šitokie turtai!“ Visi laivų vairininkai, visi pakrančių laivininkai, visi jūreiviai ir visi, kurie jūroje darbuojasi, iš tolo sustoję

18ir stebėdami jos gaisro dūmus šaukė: „Kas galėtų lygintis su didžiuoju miestu?!“

19Jie bėrėsi žemes ant galvų, šaukė, verkė ir aimanavo: „Vargas, vargas didžiajam miestui, iš kurio prabangos pralobo tie, kurie turėjo jūroje laivų! Per vieną valandą jis virto dykyne!“

20Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, apaštalai ir pranašai, nes dėl jūsų Dievas jį nuteisė!“

21Tuomet vienas galingas angelas iškėlė akmenį tarsi didelį girnakmenį ir sviedė jį į jūrą, sakydamas: „Tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti.

22Nebesigirdės daugiau tavyje arfininkų, giesmininkų, fleitininkų, trimitininkų balsų. Niekas neberas tavyje nė vieno jokio meno kūrėjo, ir nebesigirdės tavyje malūno dūzgimo.

23Tavyje nebešvies žiburio spindulys, niekas nebegirdės jaunikio ir nuotakos balso. Nes tavo pirkliai buvo tapę žemės didžiūnais, nes tavo burtais buvo suvedžiotos visos tautos

24ir tavyje buvo rastas pranašų ir šventųjų, ir visų žemėje nužudytųjų kraujas.“