Laiškas Hebrajams 8 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Bet iš to, ką sakome, svarbiausia yra štai kas: mes turime tokį Vyriausiąjį kunigą, kuris atsisėdo danguje Didybės sosto dešinėje

2ir tarnauja šventykloje bei tikrojoje palapinėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats.

3Kiekvienas vyriausiasis kunigas skiriamas dovanoms ir aukoms aukoti, tad ir šis privalo turėti, ką aukoti.

4Jeigu Jis būtų žemėje, Jis nebūtų kunigas, nes čia yra kunigai, kurie pagal įstatymą aukoja dovanas.

5Jie tarnauja dangiškųjų dalykų paveikslui ir šešėliui, panašiai kaip buvo pamokytas Mozė, kai rengėsi statyti palapinę: „Žiūrėk, – sako Jis, – kad visa padarytum pagal pavyzdį, kuris tau buvo parodytas ant kalno.“

6Bet dabar Jis gavo juo prakilnesnę tarnystę, juo tobulesnės, geresniais pažadais besiremiančios Sandoros tarpininkas yra.

7Jeigu ta pirmoji būtų buvusi be trūkumų, nebūtų reikėję ieškoti vietos antrajai.

8Peikdamas juos Jis sakė: „Štai ateina dienos, – sako Viešpats, – kai Aš su Izraelio namais ir Judo namais sudarysiu naują Sandorą.

9Ne tokią Sandorą, kokią buvau sudaręs su jų tėvais tą dieną, kai paėmiau juos už rankos, kad išvesčiau iš Egipto žemės. Jie nesilaikė mano Sandoros, ir Aš juos apleidau, – sako Viešpats. –

10Štai Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš duosiu savo įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, ir būsiu jų Dievas, ir jie bus mano tauta.

11Ir nė vienas nebemokys savo artimo nei savo brolio, sakydamas: „Pažink Viešpatį!“, nes jie visi mane pažins, nuo mažiausio iki didžiausio.

12Aš būsiu gailestingas dėl jų neteisumo ir jų nuodėmių bei nedorybių daugiau nebeprisiminsiu.“

13Sakydamas „naują Sandorą“, Jis nurodė, kad pirmoji yra pasenusi. O kas pasensta ir nukaršta, to greit nebeliks.