Psalmių knyga 17 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpatie, paklausyk teisiojo skundo, išgirsk mano šauksmą. Teišgirsta Tavo ausys maldą iš mano neklastingų lūpų.

2Iš Tavęs teišeina man sprendimas, tegul Tavo akys mato teisybę.

3Tu ištyrei mano širdį, aplankei mane naktį, išbandei mane ir nieko neradai. Aš nusprendžiau nenusidėti savo lūpomis.

4Pagal Tavo lūpų žodžius, dirbdamas žmonių darbus, saugojausi naikintojo takų.

5Palaikyk mane, einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų.

6Šaukiausi Tavęs, nes Tu išklausysi mane, Dieve! Atkreipk į mane savo dėmesį, išgirsk mano žodžius.

7Parodyk savo nuostabų gailestingumą, Tu, kuris savo dešine gelbsti nuo priešų Tavimi pasitikinčius.

8Saugok mane kaip savo akies vyzdį, savo sparnų šešėlyje slėpk mane

9nuo prispaudėjų, nuo mano mirtinų priešų, kurie supa mane.

10Užvėrę savo aptukusias širdis, jie kalba išdidžiai savo lūpomis.

11Kur tik einame, jie supa mus, įbedę akis stebi ir rengiasi žemėn parblokšti

12kaip liūtas, tykantis grobio, kaip liūto jauniklis, kuris tupi pasislėpęs.

13Kelkis, Viešpatie, pasitik juos ir partrenk; savo kardu išlaisvink mano sielą iš nedorėlių,

14iš žmonių – savo ranka, Viešpatie; iš pasaulio žmonių, kurių atlygis tik šiame gyvenime, kurie pripildo savo pilvus Tavo gėrybių, jų vaikai sočiai privalgo, perteklių palikdami saviesiems vaikams.

15Būdamas teisus, aš Tavo veidą regėsiu, pabudęs pasisotinsiu Tavo regėjimu.