Psalmių knyga 34 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

Dovydo psalmė, kai jis apsimetė pamišėliu Abimelecho akivaizdoje, buvo paleistas ir pasišalino.

1Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.

2Viešpačiu didžiuosis mano siela; nuolankieji išgirs tai ir džiaugsis.

3Garbinkime Viešpatį ir išaukštinkime kartu Jo vardą.

4Ieškojau Viešpaties, Jis išklausė mane ir išgelbėjo mane iš visų mano baimių.

5Jie žvelgė į Jį ir pralinksmėjo, jų veidai nebuvo sugėdinti.

6Šis vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo, ir išgelbėjo jį iš visų jo bėdų.

7Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos.

8Ragaukite ir matykite, koks geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.

9Bijokite Viešpaties, Jo šventieji, nes nieko nestokoja tie, kurie Jo bijo.

10Jauni liūtai stokoja ir badauja, bet tie, kurie ieško Viešpaties, nestokoja jokio gero.

11Ateikite, vaikai, ir klausykite manęs: pamokysiu jus Viešpaties baimės.

12Koks yra žmogus, kuris mėgsta gyventi ir geidžia gerų dienų patirti?

13Sulaikyk savo liežuvį nuo pikto ir savo lūpas nuo klastingų kalbų.

14Šalinkis pikto ir daryk gera. Ieškok ir siek taikos.

15Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir Jo ausys girdi jų šauksmą.

16Viešpaties veidas – prieš darančius pikta, kad išdildytų jų atminimą žemėje.

17Teisieji šaukiasi Viešpaties, Jis išgirsta ir išgelbsti iš visų jų vargų.

18Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios, išgelbsti tuos, kurių dvasia nusižeminusi.

19Daug bėdų patiria teisusis, bet iš visų jį išgelbsti Viešpats.

20Jis sergsti visus jo kaulus, kad nė vienas iš jų nesulūžtų.

21Nedorėlį nužudys piktybė; kurie nekenčia teisiojo, pražus.

22Viešpats išperka savo tarnų sielą; nepražus nė vienas, kuris Juo pasitiki.