Izaijo pranašystė 16 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Siųskite krašto kunigaikščiui avinėlį iš Selos į dykumą, į Siono dukros kalną.

2Kaip iš lizdo išmesti paukščiukai yra Moabo dukterys prie Arnono brastų.

3Sušaukite pasitarimą, įvykdykite teisingumą. Tegu tavo šešėlis būna kaip naktis vidudienį. Išsklaidytus paslėpk, pabėgėlių neišduok.

4Priimk, Moabai, mano išsklaidytuosius ir pabėgėlius, tegul jie gyvena pas tave. Būk jiems apsauga nuo sunaikintojo. Prispaudėjo nebėra, plėšimas baigėsi, niokotojai pašalinti iš krašto.

5Gailestingumu sostas bus įtvirtintas, kad sėdintysis jame, Dovydo palapinėje, teisingai teistų, ieškodamas teisingumo ir skubėdamas įgyvendinti teisybę.

6Mes girdėjome apie Moabą, koks išdidus jis yra! Jo išdidumas, akiplėšiškumas ir įžūlumas tėra tuščias pasigyrimas.

7Visi moabitai verks ir raudos. Jie verks ir liūdės dėl Kir Hareseto pamatų, kurie bus sujudinti.

8Hešbono laukai išdžiūvo ir Sibmos vynmedžiai, kurių vyną gerdavo tautų viešpačiai, yra sunaikinti, vynuogynai, kurie tęsėsi iki Jazero, siekė dykumą ir anapus jūros.

9Drauge su Jazeru aš verkiu dėl Sibmos vynmedžių, laistau ašaromis Hešboną ir Elealę. Liovėsi šauksmai dėl vasaros vaisių ir derliaus.

10Linksmybė ir džiaugsmas dingo iš derlingųjų laukų. Vynuogynuose neskamba nei dainos, nei šūksniai. Spaudyklose niekas nebespaudžia vyno. Aš nutildžiau dirbančiųjų šauksmus.

11Mano siela dėl Moabo skamba lyg arfa, o širdis liūdi Kir Hareseto.

12Jei Moabas pasirodys aukštumoje aukoti ir eis į savo šventyklą melstis, jis nieko nelaimės.

13Tai yra Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo anksčiau apie Moabą.

14Bet dabar Viešpats sako: „Per trejus metus Moabo didybė sunyks, iš gausios tautos liks tik mažas ir silpnas likutis.“