Antroji Karalių knyga 7 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tada Eliziejus sakė: „Klausykite Viešpaties žodžio: „Rytoj tuo laiku Samarijos vartuose smulkių miltų saikas kainuos vieną šekelį ir du miežių saikai vieną šekelį.“

2Tuomet vyras, į kurio ranką karalius remdavosi, sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Jis atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, bet to nevalgysi.“

3Keturi raupsuoti vyrai buvo prie miesto vartų. Jie kalbėjosi: „Ar mes čia sėdėsime, kol mirsime?

4Jei eisime į miestą, ten siaučia badas, todėl mes ten mirsime, o jei čia sėdėsime, taip pat mirsime. Taigi eikime į sirų stovyklą. Jei jie paliks mus gyvus, gyvensime, o jei jie mus nužudys, mirsime.“

5Prieblandoje jie pakilo eiti į sirų stovyklą. Priėję prie stovyklos, jie pamatė, kad ten nebuvo nė vieno žmogaus.

6Viešpats padarė, kad sirų kariuomenė girdėjo vežimų ir žirgų kanopų bildesį, didelės kariuomenės garsus. Sirai kalbėjosi: „Tikrai Izraelio karalius pasamdė prieš mus hetitų ir egiptiečių karalius.“

7Jie skubėdami pakilo prieblandoje ir, palikę palapines, žirgus, asilus ir visa, kas stovykloje buvo, bėgo, gelbėdami savo gyvybes.

8Raupsuotieji atėjo į stovyklą. Įėję į vieną palapinę, jie valgė, gėrė ir, pasiėmę sidabro, aukso bei drabužių, paslėpė juos. Po to jie grįžo, įėjo į kitą palapinę ir, išnešę iš ten, taip pat paslėpė.

9Tada jie sakė vienas kitam: „Negerai darome, nes šita diena yra geros naujienos diena. Jei mes delsime ir lauksime iki aušros, mus ištiks nelaimė. Tad dabar eikime ir praneškime karaliaus namiškiams.“

10Sugrįžę jie pranešė miesto vartų sargybai: „Buvome nuėję į sirų stovyklą; ten nėra nė vieno žmogaus, tik pririšti žirgai ir asilai, ir palapinėse viskas, kaip buvo.“

11Vartų sargyba pranešė tą žinią karaliaus namams.

12Karalius, naktį atsikėlęs, sakė savo tarnams: „Aš jums pasakysiu, ką sirai padarė. Jie žino, kad mes alkani. Taigi jie išėjo iš stovyklos ir pasislėpė atvirame lauke, sakydami: „Jie išeis iš miesto, tada mes juos gyvus suimsime ir įsiveršime į miestą.“

13Vienas iš jo tarnų tarė karaliui: „Leisk paimti likusius mieste penkis žirgus, nes čia likusieji vis vien patirs likimą visos Izraelio daugybės, kuri jau yra žuvusi. Pasiųskime vyrus ir ištirkime.“

14Jie pakinkė žirgus į du vežimus, ir karalius pasiuntė juos paskui sirų kariuomenę, sakydamas: „Eikite ir pažiūrėkite.“

15Jie sekė juos iki Jordano; visas kelias buvo pilnas drabužių ir ginklų, kuriuos sirai skubėdami išmėtė. Pasiuntiniai sugrįžo ir pranešė tai karaliui.

16Tada žmonės ėjo ir plėšė sirų stovyklą. Saikas smulkių miltų arba dusaikai miežių kainavo vieną šekelį, kaip Viešpats buvo sakęs.

17Karalius pavedė vyrui, į kurio ranką jis remdavosi, prižiūrėti vartus, bet žmonės jį sumindžiojo vartuose, ir jis mirė, kaip Dievo vyras buvo sakęs, kai karalius buvo pas jį nuėjęs.

18Kai Dievo vyras sakė karaliui: „Rytoj apie šitą laiką du saikai miežių arba vienas saikas smulkių miltų Samarijos vartuose kainuos vieną šekelį“,

19tas vyras sakė Dievo vyrui: „Jei Viešpats atidarytų dangaus langus, ar galėtų taip įvykti?“ Pranašas atsakė: „Tu tai matysi savo akimis, tačiau nevalgysi.“

20Taip ir atsitiko. Žmonės jį mirtinai sumindžiojo vartuose.