1Todėl, palikę pradinį Kristaus mokymą, veržkimės prie tobulumo, užuot vėl dėję pamatus iš atsivertimo nuo negyvų darbų, iš tikėjimo Dievu,
2iš mokymo apie krikštus, rankų uždėjimo, mirusiųjų prisikėlimo ir amžinojo teismo.
3Jei Dievas leis, ir tai padarysime.
4Kurie kartą jau buvo apšviesti, paragavo dangaus dovanos, tapo Šventosios Dvasios dalininkais,
5paragavo gerojo Dievo žodžio bei ateinančio amžiaus jėgų
6ir atpuolė, tų neįmanoma vėl atvesti į atgailą, nes jie kryžiuoja sau Dievo Sūnų ir išstato Jį viešai paniekai.
7Žemė, sugerianti dažną lietų ir auginanti želmenis, naudingus tiems, kurie ją dirba, susilaukia Dievo palaiminimo,
8bet jeigu ji teželdo erškėčius bei usnis, tai ji niekam tikusi, greitai bus prakeikta ir galiausiai išdeginta.
9Nors taip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, į išgelbėjimą vedančių dalykų.
10Dievas nėra neteisingas ir nepamirš jūsų darbo ir meilės triūso, kurį parodėte Jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems.
11Todėl trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą iki galo, kol pasieks visišką vilties užtikrintumą, –
12kad neaptingtumėte, bet sektumėte tais, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus.
13Kai Dievas davė Abraomui pažadą, neturėdamas kuo aukštesniu prisiekti, prisiekė savimi,
14sakydamas: „Iš tiesų Aš laiminte palaiminsiu tave, dauginte padauginsiu tave.“
15Ir Abraomas, kantriai laukdamas, gavo, kas buvo pažadėta.
16Žmonės prisiekia aukštesniais dalykais ir kiekvieno ginčo pabaigoje patvirtinimui imasi priesaikos.
17Todėl Dievas, norėdamas stipriau pabrėžti pažado paveldėtojams savo valios nekintamumą, patvirtino jį priesaika.
18Tad du nekintami dalykai, dėl kurių neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje.
19Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras, prasiskverbiantis pro uždangą vidun,
20kur už mus kaip pirmtakas įžengė Jėzus, tapęs amžiams Vyriausiuoju kunigu Melchizedeko tvarka.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.