Antroji Samuelio knyga 15 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Abšalomas įsigijo vežimų bei žirgų ir penkiasdešimt vyrų, kurie bėgdavo pirma jo.

2Jis keldavosi anksti ir atsistodavo šalia kelio prie vartų. Jei koks žmogus su savo byla eidavo į karaliaus teismą, Abšalomas pasišaukdavo jį ir klausdavo: „Iš kurio tu miesto?“ Kai tas atsakydavo: „Tavo tarnas yra iš tokios Izraelio giminės“,

3Abšalomas jam sakydavo: „Tavo reikalas yra geras ir teisingas, bet karalius neturi, kas tave išklausytų.

4Jei mane paskirtų krašto teisėju, tai pas mane galėtų ateiti kiekvienas, turįs bylą ar skundą, ir aš apginčiau jo teises.“

5Jei kas norėdavo Abšalomui nusilenkti, jis ištiesęs ranką tą apkabindavo ir pabučiuodavo.

6Taip Abšalomas elgėsi su visais izraelitais, kurie ateidavo į karaliaus teismą. Abšalomas tokiu būdu pavergė izraelitų širdis.

7Baigiantis ketvirtiems metams, Abšalomas tarė karaliui: „Prašau, leiskman eiti į Hebroną ir įvykdyti įžadą, kurį daviau Viešpačiui.

8Gyvendamas Gešūre, Sirijoje, daviau įžadą: „Jei Viešpats mane parves atgal į Jeruzalę, aš tarnausiu Jam.“

9Karalius jam tarė: „Eik su ramybe!“ Abšalomas pakilo ir išėjo į Hebroną.

10Jis slapta išsiuntė pasiuntinius į visas Izraelio gimines su pranešimu: „Išgirdę trimito garsą, sakykite: „Abšalomas karaliauja Hebrone!“

11Iš Jeruzalės su Abšalomu išvyko du šimtai pakviestų vyrų. Jie ėjo nieko pikto nemanydami ir nieko nežinodami.

12Aukodamas aukas Abšalomas dar pasikvietė iš Gilojo miesto Ahitofelį, Dovydo patarėją. Taip sąmokslas išsiplėtė, nes žmonės nuolat ėjo pas Abšalomą.

13Pasiuntinys atėjo pas Dovydą ir pranešė: „Izraelio žmonių širdys prisirišo prie Abšalomo.“

14Dovydas sakė visiems savo tarnams Jeruzalėje: „Bėkime, nes nėra kito išsigelbėjimo nuo Abšalomo. Skubėkime, kad jis mūsų neužkluptų, nepadarytų mums pikta ir nesunaikintų miesto kardu.“

15Karaliaus tarnai sakė karaliui: „Štai tavo tarnai vykdys visa, ką karalius įsakys.“

16Karalius išėjo kartu su visais namiškiais, tik dešimt sugulovių liko namų saugoti.

17Karalius išėjo, ir visi žmonės sekė paskui jį, ir jie sustojo toli nuo namų.

18Visi jo tarnai ėjo šalia jo, o keretai, peletai ir gatiečiai – šeši šimtai vyrų, kurie buvo atėję su juo iš Gato, – ėjopirma karaliaus.

19Dovydas klausė gatietį Itają: „Kodėl tu eini su mumis? Grįžk ir pasilik su karaliumi. Tu juk esi svetimšalis, atėjęs čia iš savo krašto.

20Tik vakar atėjai, tad ar turėtum šiandien eiti su mumis? Aš turiu eiti, o tu grįžk su savo broliais. Gailestingumas ir tiesa tebūna su tavimi.“

21Itajas atsakė karaliui: „Kaip Viešpats gyvas ir mano valdovas karalius gyvas, kur bus mano karalius – ar mirs, ar gyvens, – ten bus ir tavo tarnas.

22Dovydas tarė Itajui: „Tai eik su manimi.“ Itajas ėjo su visais savo vyrais ir jų šeimomis.

23Visas kraštas garsiai verkė, ir visi žmonės ėjo į kitą pusę, ir karalius perėjo per Kidrono upelį ir traukė dykumos link.

24Atėjo Cadokas ir levitai, nešini Dievo Sandoros skrynia. Jie pastatė Dievo skrynią, ir Abjataras ėjo aukštyn, kol visi pasitraukė iš miesto.

25Karalius tarė Cadokui: „Nešk Dievo skrynią atgal į miestą. Jei rasiu malonę Viešpaties akyse, Jis mane parves ir parodys man ją ir savo buveinę.

26Jei Jis man sakys: „Aš nepatenkintas tavimi“, tai tegul daro su manimi, kaip Jam patinka.“

27Tada karalius kalbėjo kunigui Cadokui: „Tu esi regėtojas. Tu, tavo sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus Jehonatanas grįžkite su ramybe į miestą.

28Štai aš pasiliksiu dykumoje, kol gausiu iš jūsų pranešimą.“

29Cadokas ir Abjataras parnešė Dievo skrynią į Jeruzalę ir ten pasiliko.

30Dovydas ėjo aukštyn Alyvų kalno šlaitu verkdamas, apsigaubęs galvąir basas. Visi su juo buvę žmonės, apsigaubę galvas, ėjo aukštyn taip pat verkdami.

31Dovydas, sužinojęs, kad Ahitofelis yra tarp Abšalomo sąmokslininkų, meldėsi: „Viešpatie, meldžiu, paversk Ahitofelio patarimą niekais.“

32Kalno viršūnėje, kur Dovydas garbino Dievą, jį pasitiko archas Hušajas su perplėštais drabužiais ir žemėmis apibarstyta galva.

33Dovydas jam tarė: „Jei eisi su manimi, būsi man našta,

34o jei grįši į miestą ir prisidėsi prie Abšalomo, jam sakydamas: „Aš noriu būti tavo tarnas, karaliau. Buvau tavo tėvo tarnas praeityje, o dabar noriu būti tavo tarnas“, tai Ahitofelio patarimą galėsi niekais paversti.

35Su tavimi bus kunigai Cadokas ir Abjataras. Praneškjiems visa, ką nugirsi karaliaus namuose.

36Su jais yra abu jų sūnūs – Cadoko sūnus Ahimaacas ir Abjataro sūnus – Jehonatanas; per juos perduok man viską, ką išgirsi.“

37Dovydo draugas Hušajas sugrįžo į Jeruzalę, Abšalomui įžengiant į ją.