Antroji Kronikų knyga 36 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tada krašto žmonės paskelbė karaliumi Jošijo sūnų Jehoahazą jo tėvo vieton Jeruzalėje.

2Jehoahazas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt trejų metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius.

3Egipto karalius pašalino jį iš sosto Jeruzalėje ir uždėjo kraštui piniginę duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso.

4Egipto karalius padarė Jehoahazo brolį Eljakimą Judo ir Jeruzalės karaliumi ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą. Jo brolį Jehoahazą Nekojas nusivedė į Egiptą.

5Jehojakimas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt penkerių metų ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse.

6Prieš jį atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, sukaustė jį grandinėmis ir nusivedė į Babiloną.

7Nebukadnecaras parsigabeno į Babiloną ir Viešpaties namų indus ir padėjo juos savo šventykloje.

8Visi kiti Jehojakimo darbai ir jo nusikaltimai yra surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. Jo sūnus Jehojachinas karaliavo vietoj jo.

9Jehojachinas, pradėdamas karaliauti, buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius ir dešimt dienų. Jis darė pikta Viešpaties akyse.

10Pavasarį karalius Nebukadnecaras išsivedė jį į Babiloną, kartu išsigabendamas ir brangiausius Viešpaties namų indus. Jo brolį Zedekiją paskyrė Judo karaliumi.

11Zedekijas pradėjo karaliauti, būdamas dvidešimt vienų metų, ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų.

12Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse ir nenusižemino prieš pranašą Jeremiją, kuris kalbėjo Viešpaties žodžius.

13Be to, jis dar sukilo prieš karalių Nebukadnecarą, kuris jį buvo prisaikdinęs Dievo vardu. Jis tapo kietasprandisbeikietaširdis ir nesigręžė į Viešpatį, Izraelio Dievą.

14Visi vyresnieji kunigai ir tauta labai nusikalto. Jie mėgdžiojo pagonių bjaurystes ir suteršė Viešpaties namus, kuriuos Jis buvo pašventinęs Jeruzalėje.

15Viešpats, jų tėvų Dievas, nuo ankstaus ryto siuntė jiems savo pasiuntinius, nes gailėjosi savo tautos ir savo buveinės.

16Bet jie tyčiojosi iš Dievo ir Jo pasiuntinių, niekino Jo pranašus ir Jo žodžius, kol galiausiai Viešpaties rūstybė išsiliejo tautai ir nebebuvo išsigelbėjimo.

17Jis atvedė prieš juos chaldėjų karalių, kuris išžudė Judo jaunuolius šventyklos namuose ir nepagailėjo nei jaunuolio, nei mergaitės, nei seno – visus Jis atidavė į jo rankas.

18Taip pat visus Dievo namų reikmenis, didelius ir mažus, ir Viešpaties namų, karaliaus bei jo vyresniųjų turtus jis išgabeno į Babiloną.

19Po to jie sudegino Dievo namus, sugriovė Jeruzalės sienas, sudegino visus rūmus, o brangius daiktus sunaikino.

20Išlikusius gyvus išsivedė į Babiloną; jie tapo jo ir jo sūnų vergais iki persų karalystės įsigalėjimo,

21kad įvyktų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis: žemė atsidžiaugė savo šabu, nes kai ji buvo negyvenama, ji ilsėjosi septyniasdešimt metų.

22Kad išsipildytų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis, pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais Viešpats paragino persų karalių Kyrą visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbti:

23„Taip sako persų karalius Kyras: „Viešpats, dangaus Dievas, man atidavė visas žemės karalystes; Jis man pavedė atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, Viešpats, jo Dievas, tebūna su juo, ir jis teeina.“