1Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!
2Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.
3Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.
4Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.
5Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!
6Dievas kalbėjo iš savo šventyklos: „Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotoslėnį.
7Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas – mano galvos šalmas, Judas – mano skeptras.
8Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs.“
9Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?
10Argi ne Tu, Dieve, mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?
11Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.
12Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.