Psalmių knyga 7 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

Dovydo rauda, kurią jis giedojo Viešpačiui dėl benjaminoKušo žodžių.

1Viešpatie, mano Dieve, Tavimi aš pasitikiu. Gelbėk mane ir išlaisvink nuo visų mano persekiotojų,

2kad manęs jie nepagriebtų kaip liūtas, kuris drasko į gabalus, kai nėra kam gelbėti.

3Viešpatie, mano Dieve, jei aš tai padariau, jei neteisybė yra mano rankose,

4jei piktu atlyginau tam, kuris buvo taikoje su manimi (juk aš išlaisvinau tą, kuris be priežasties tapo mano priešu),

5tegu priešas persekioja mano sielą, mano gyvybę į žemę sutrypia, mano garbę dulkėmis paverčia.

6Viešpatie, pakilk savo rūstybėje, stokis prieš mano priešų siautimą, pabusk dėl manęs ir teisk, kaip žadėjai.

7Tegul aplinkui Tave susiburia tautos, Tu jų akivaizdoje sėskis į sostą.

8Viešpats teis tautas. Teisk mane, Viešpatie, pagal mano teisumą, atsižvelgdamas į mano nekaltumą.

9Padaryk nedorėlių užmačioms galą, o teisųjį sutvirtink. Tu ištiri širdis ir inkstus, teisusis Dieve!

10Man apsaugą teikia Dievas, kuris išgelbsti tiesiaširdžius.

11Dievas – teisingas teisėjas, Dievas kasdien rūstauja ant nedorėlių.

12Neatgailaujančiam Jis kardą galanda, įtempia lanką, taiko;

13Jis paruošė jam mirties įrankius, nukreipė į jį ugnines strėles.

14Jis pradėjo neteisybę, pastojo piktais sumanymais, pagimdė melą.

15Jis padarė ir iškasė duobę, bet pats įgarmėjo į skylę, kurią paruošė.

16Ant jo galvos sugrįš jo pikti sumanymai, jo smurtas kris jam ant viršugalvio.

17Aš girsiu Viešpatį už Jo teisumą, giedosiu gyrių aukščiausiojo Viešpaties vardui.