1Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: karaliaus pievas nušienavus, pradėjus želti vėlyvai žolei, Jis pasiuntė skėrių pulkus.
2Kai jie visiškai nuėdė žolę krašte, aš tariau: „Viešpatie Dieve, meldžiu, atleisk! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas.“
3Viešpats gailėjosi dėl to. „Taip neįvyks“, – tarė Viešpats.
4Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Jis bausmei pašaukė ugnies liepsną, ta prarijo didžiąją gelmę ir buvo bepraryjanti kraštą.
5Tada tariau: „Viešpatie Dieve, meldžiu, liaukis! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas.“
6Viešpats gailėjosi dėl to. „Taip irgi neįvyks“, – tarė Viešpats Dievas.
7Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Viešpats stovėjo ant mūrinės sienos ir laikė rankoje svambalą.
8Viešpats klausė manęs: „Amosai, ką matai?“ Aš atsakiau: „Svambalą.“ Tada Viešpats tarė: „Aš dedu svambalą prie tavo tautos, Izraelio namų; daugiau nebepasigailėsiu jų.
9Izaoko aukštumos bus tuščios ir Izraelio šventyklos bus sunaikintos. Aš pakelsiu kardą prieš Jeroboamo namus.“
10Tada Betelio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui tokią žinią: „Amosas rengia prieš tave sąmokslą Izraelio namuose, kraštas nebegali pakelti jo kalbų,
11nes Amosas sako: „Jeroboamas mirs nuo kardo, o Izraelis bus vedamas į nelaisvę, toli nuo savo krašto.“
12Po to Amacija tarė Amosui: „Regėtojau, bėk į Judo šalį, ten valgyk duoną ir pranašauk.
13Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes čia yra karaliaus šventykla ir karališki namai.“
14Amosas atsakė Amacijai: „Aš ne pranašas ir ne pranašo sūnus. Aš esu piemuo ir auginu šilkmedžius.
15Tačiau Viešpats, paėmęs mane nuo bandos, tarė: „Eik, pranašauk mano tautai, Izraeliui!“
16Dabar klausyk Viešpaties žodžio. Tu sakai: „Nepranašauk prieš Izraelį ir nekalbėk prieš Izaoko namus!“
17Todėl taip sako Viešpats: „Tavo žmona paleistuvaus mieste, sūnūs ir dukterys žus nuo kardo, tavo žemę išdalins, o tu pats mirsi pagonių krašte. Izraelis tikrai bus išvestas į nelaisvę iš savo krašto.“
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.