Zacharijo pranašystė 1 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Antraisiais Darijaus metais, aštuntą mėnesį, Viešpats kalbėjo Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui, sakydamas:

2„Viešpats buvo labai užsirūstinęs ant jūsų tėvų.

3Todėl sakyk jiems: „Taip sako kareivijų Viešpats: „Gręžkitės į mane, tai Aš gręšiuosi į jus, – sako kareivijų Viešpats. –

4Nebūkite kaip jūsų tėvai, kuriems prieš tai buvę pranašai skelbė: „Taip sako kareivijų Viešpats: „Nusisukite nuo savo piktų kelių ir nuo savo piktų darbų!“ Bet jie neklausė ir nekreipė dėmesio, – sako Viešpats. –

5Jūsų tėvai – kur jie? Ar pranašai gyvena per amžius?

6Bet mano žodžiai ir nuostatai, kuriuos buvau paskelbęs savo tarnams pranašams, argi jie nepasivijo jūsų tėvų? Jie sugrįžo ir sakė: „Kaip kareivijų Viešpats sumanė mums padaryti pagal mūsų kelius ir darbus, taip Jis ir pasielgė.“

7Antraisiais Darijaus metais, vienuolikto mėnesio – šebato – dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Zacharijui, Idojo sūnaus Berechijos sūnui:

8„Naktį aš regėjau vyrą. Jis sėdėjo ant sarto žirgo, kuris stovėjo tarp mirtų dauboje; už jo buvo sartų, margų ir baltų žirgų.

9Aš paklausiau: „Kas jie, mano viešpatie?“ Angelas, kuris kalbėjo su manimi, atsakė: „Aš tau paaiškinsiu.“

10Vyras, kuris stovėjo tarp mirtų, tarė: „Viešpats siuntė juos apvaikščioti žemę.“

11Jie atsakė Viešpaties angelui, stovinčiam tarp mirtų: „Mes išvaikščiojome žemę – ir štai visa žemė ramiai ilsisi.“

12Viešpaties angelas klausė: „Kareivijų Viešpatie, kiek dar laiko nepasigailėsi Jeruzalės ir Judo miestų, prieš kuriuos rūstavai septyniasdešimt metų?“

13Viešpats gerais ir paguodžiančiais žodžiais atsakė su manimi kalbančiam angelui.

14Angelas, kuris kalbėjo su manimi, tarė: „Skelbk: „Taip sako kareivijų Viešpats: „Mano pavydas dėl Jeruzalės ir Siono yra didelis.

15Ir Aš labai supykęs ant tautų, kurios jaučiasi saugios. Kai pykau tik truputį, jos padidino jūsų vargus.“

16Todėl taip sako Viešpats: „Aš pasigailėsiu Jeruzalės, mano šventykla bus statoma joje, – sako kareivijų Viešpats, – Jeruzalėje bus nutiesta matininkų virvė.“

17Skelbk tai, sakydamas: „Taip sako kareivijų Viešpats: „Mano miestai bus perpildyti gėrybių. Viešpats paguos Sioną, vėl išsirinks Jeruzalę.“

18Tada pakėlęs akis pamačiau: štai buvo keturi ragai!

19Aš klausiau angelo, kuris su manimi kalbėjo: „Ką reiškia šitie ragai?“ Jis atsakė: „Šie ragai išsklaidė Izraelį, Judą ir Jeruzalę.“

20Po to Viešpats parodė man keturis kalvius.

21Aš klausiau: „Ką šitie darys?“ Jis atsakė: „Ragai išsklaidė Judą taip, kad niekas nebegalėjo pakelti galvos. O šitie atėjo numušti ragus toms tautoms, kurios pakėlė ragus prieš Judo žemę, kad ją išsklaidytų.“