Pirmasis laiškas Korintiečiams 14 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Siekite meilės ir trokškite dvasinių dovanų, ypač, kad pranašautumėte.

2Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasia kalba paslaptis.

3Bet kas pranašauja, tas kalba žmonių ugdymui, paraginimui ir paguodai.

4Kas kalba kalbomis, pats save ugdo, o kas pranašauja – ugdo bažnyčią.

5Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis, bet būtų geriau, jei pranašautumėte, nes kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, kad būtų ugdoma bažnyčia.

6Bet dabar, broliai, jei ateičiau pas jus, kalbėdamas kalbomis, kokia jums būtų nauda, jeigu neskelbčiau jums apreiškimo, pažinimo, pranašystės ar mokymo?

7Taip pat ir negyvi daiktai, skleidžiantys garsus, ar tai būtų fleita, ar kanklės, jei neskleistų skirtingų garsų, kaip suprastume, kas grojama ar skambinama?

8Ir jeigu trimitas skleistų neaiškų garsą, kas ruoštųsi į mūšį?

9Taip ir su jumis. Jei kalbėsite nesuprantamus žodžius, kaip bus galima suprasti, ką sakote? Jūs kalbėsite vėjams!

10Kas žino, kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje, bet nė viena iš jų nėra bereikšmė.

11Todėl jei nesuprantu kalbos prasmės, kalbančiajam būsiu svetimšalis ir kalbantysis man bus svetimšalis.

12Taigi ir jūs, karštai trokštantys dvasinių dovanų, siekite jų bažnyčios ugdymui, kad gausiai jų turėtumėte.

13Todėl, kas kalba kalbomis, tesimeldžia, kad galėtų ir aiškinti.

14Nes jei meldžiuosi kalbomis, meldžiasi mano dvasia, o protas lieka bevaisis.

15Ką gi daryti? Melsiuosi dvasia ir melsiuosi protu; giedosiu dvasia, bet giedosiu ir protu.

16Be to, jei tu laimini dvasia, kaip neišmanantis pasakys tavo padėkai „amen“, nesuprasdamas, ką tu kalbi?

17Juk tu gražiai dėkoji, tačiau kitas nėra ugdomas.

18Dėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus,

19vis dėlto bažnyčioje geriau pasakysiu penkis žodžius savo protu, kad pamokyčiau ir kitus, negu tūkstančius žodžių kalbomis.

20Broliai! Nebūkite vaikai išmanymu. Verčiau blogybe būkite kūdikiai, bet išmanymu – subrendę.

21Įstatyme parašyta: „Svetimomis kalbomis ir svetimųjų lūpomis Aš kalbėsiu šiai tautai, bet ir tada jie manęs nepaklausys“, – sako Viešpats.

22Todėl kalbos yra ženklas ne tikintiems, bet netikintiems. O pranašavimas – ne netikintiems, bet tikintiems.

23Juk jei susirinktų visa bažnyčia ir visi imtų kalbėti kalbomis, ir įeitų neišmanantys ar netikintys, – argi jie nesakytų, kad jūs išėję iš proto?

24Bet jeigu visi pranašautų ir įeitų netikintis ar neišmanantis, jis būtų visų apkaltintas ir visų atpažintas.

25Jo širdies paslaptys būtų atskleistos, ir jis, puolęs veidu žemėn, pagarbintų Dievą ir išpažintų: „Dievas iš tiesų yra tarp jūsų!“

26Tad kaip bus, broliai? Kai susirenkate, kiekvienas turi psalmę ar pamokymą, ar kalbą, ar apreiškimą, ar aiškinimą. Tegul viskas tarnauja ugdymui.

27Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina.

28Bet jeigu nėra aiškintojo, tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui.

29Ir pranašai tekalba du ar trys, o kiti teapsvarsto.

30Bet jei kitam šalia sėdinčiam kas nors apreiškiama, pirmasis tenutyla.

31Nes jūs visi galite vienas po kito pranašauti, kad visi pasimokytų ir visi būtų paguosti.

32Pranašų dvasios yra klusnios pranašams,

33nes Dievas yra ne sumaišties, bet ramybės Dievas, – kaip ir visose šventųjų bažnyčiose.

34Jūsų moterys bažnyčiose tetyli, nes joms neleidžiama kalbėti, jos turi būti klusnios, kaip sako ir įstatymas.

35Ir jeigu jos nori ko nors išmokti, tepasiklausia namie savo vyro, nes moterims gėdinga bažnyčioje kalbėti.

36Argi iš jūsų išėjo Dievo žodis? Ar tik jus vienus pasiekė?

37Jei kas mano esąs pranašas ar dvasinis žmogus, tegu pripažįsta, kad tai, ką jums rašau, yra Viešpaties įsakymai.

38Bet jei kas neišmano, tegul neišmano.

39Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis.

40Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai.