Apreiškimas Jonui 10 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos – tarsi ugnies stulpai.

2Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos,

3ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais.

4Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliau rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: „Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!“

5O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangų

6ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje, – kad laiko daugiau nebebus,

7bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.

8Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: „Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos.“

9Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: „Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus.“

10Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto.

11Ir sako man: „Tu turi vėl pranašauti apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių.“