Ozėjo pranašystė 13 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Kai Efraimas kalbėjo drebėdamas, jis iškilo Izraelyje, o kai nusikalto tarnaudamas Baalui – mirė.

2Dabar jie nusideda dar labiau: lieja sidabrinius atvaizdus, stabus pagal savo įsivaizdavimus. Tai yra amatininkų darbas. Jie ragina: „Žmonės, kurie aukoja, tebučiuoja veršius!“

3Todėl jie bus kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri anksti pranyksta, kaip pelai, stipraus vėjo nupučiami nuo klojimo, arba dūmai iš kamino.

4„Aš esu Viešpats, tavo Dievas, nuo dienų Egipto krašte. Tu nepažinsi kito dievo, tik mane, nes be manęs nėra gelbėtojo.

5Aš pažinau tave dykumoje, išdžiūvusioje žemėje.

6Kai jie prasigyveno ir pasisotino, jų širdis išpuiko, jie pamiršo mane.

7Aš būsiu jiems kaip liūtas, kaip šalia kelio tykantis leopardas.

8Aš juos užpulsiu kaip lokė, netekusi jauniklių, ir draskysiu jų krūtines. Ten surysiu juos kaip liūtas, sudraskysiu kaip laukiniai žvėrys.

9Izraeli, tu sunaikinai save, nes tik manyje tavo pagalba.

10Kur yra tavo karalius, kuris tave išgelbėtų? Kur tavo teisėjai, kuriems sakei: „Duok man karalių ir kunigaikščių“?

11Aš tau daviau karalių supykęs ir atėmiau jį užsirūstinęs.

12Efraimo kaltė surišta, jo nuodėmė paslėpta.

13Gimdančiosios skausmai ištiks ją; jis yra lyg neišmintingas sūnus – atėjus laikui gimti, jis neturėtų delsti.

14Aš išpirksiu juos iš mirusiųjų buveinės galios, išgelbėsiu nuo mirties. Mirtie, Aš būsiu tavo galas, mirusiųjų buveine, Aš būsiu tavo sunaikinimas. Nėra pasigailėjimo mano akyse.

15Nors jis klestės tarp savo brolių, pakils vėjas iš rytų, Viešpaties vėjas pakils iš dykumos, išdžiovins versmes ir šaltinius, išplėš turtus ir visus brangius indus.

16Samarija ištuštės už tai, kad maištavo prieš savo Dievą. Jie žus nuo kardo, jos kūdikius sutraiškys, nėščias moteris perskros.“