1Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: štai pintinė prinokusių vaisių.
2Jis klausė: „Amosai, ką matai?“ Aš atsakiau: „Pintinę prinokusių vaisių.“ Tada Viešpats tarė man: „Atėjo galas mano tautai, Izraeliui; daugiau jos nebepasigailėsiu.
3Giesmės šventykloje virs raudomis, – sako Viešpats Dievas, – visur bus daugybė lavonų, juos išmes tylėdami.“
4Klausykite jūs, kurie praryjate beturtį ir pražudote krašto vargšus,
5sakydami: „Kada baigsis jaunas mėnuo ir galėsime parduoti javus? Kada baigsis šabas ir galėsime pasiūlyti kviečių? Kada galėsime sumažinti saiką, padidinti svorį ir apgaudinėti neteisingomis svarstyklėmis?
6Mes pirksime vargšą už sidabrą, beturtį – už sandalų porą, pelus parduosime vietoj kviečių.“
7Viešpats prisiekė Jokūbo pasididžiavimu: „Niekados nepamiršiu jų darbų!“
8Ar dėl to neturėtų sudrebėti žemė ir liūdėti visi jos gyventojai? Ji pakils, patvins ir vėl atslūgs kaip Egipto upė.
9Viešpats Dievas sako: „Ir atsitiks tą dieną, kad saulė nusileis vidudienį ir šviesi diena taps naktimi.
10Aš paversiu jūsų iškilmes gedulu, giesmes – raudomis. Užvilksiu visiems ašutines, plikai nuskusiu galvas, padarysiu, kad gedėtumėte lyg vienintelio sūnaus. Jūsų galas bus karti diena.
11Ateina dienos, – sako Viešpats Dievas, – kai Aš siųsiu badą šaliai: alksite ne duonos ir trokšite ne vandens, bet Viešpaties žodžio.
12Tada jie klajos nuo jūros prie jūros ir lakstys nuo šiaurės iki rytų, ieškodami Viešpaties žodžio, bet neras.
13Tą dieną alps iš troškulio gražios mergaitės ir jaunuoliai.
14Tie, kurie prisiekia Samarijos nuodėme ir sako: „Kaip gyvas tavo dievas, Dane, ir kaip gyvas kelias į Beer Šebą!“, jie kris ir nebeatsikels.“
Who We AreWhat We EelieveWhat We Do
2025 by iamachristian.org,Inc All rights reserved.