Laiškas Romiečiams 11 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tad aš klausiu: ar Dievas atstūmė savo tautą? Jokiu būdu! Juk ir aš izraelitas, iš Abraomo palikuonių, iš Benjamino giminės.

2Dievas neatstūmė savosios tautos, kurią iš anksto numatė. Ar nežinote, ką Raštas sako apie Eliją, kai šis skundžiasi dėl Izraelio:

3„Viešpatie, jie išžudė Tavo pranašus, išgriovė Tavo aukurus; aš vienas likau, ir jie tyko mano gyvybės.“

4O kaip skamba Dievo atsakymas? „Aš pasilaikiau septynis tūkstančius vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš Baalį.“

5Ir dabartiniu metu yra malone išrinktas likutis.

6Ir jei malone, tai ne dėl darbų, nes tada malonė nebūtų malonė. Bet jeigu darbais, tai jau nebus malonė; kitaip darbas nebūtų darbas.

7Tai ką gi? Izraelis nepasiekė to, ko ieškojo. Pasiekė tiktai išrinktieji. Kiti buvo užkietinti,

8kaip parašyta: „Dievas jiems siuntė snaudulio dvasią, kad akys neregėtų ir ausys negirdėtų iki šios dienos.“

9Ir Dovydas sako: „Jų stalas tepavirsta jiems spąstais, žabangais, suklupimo akmeniu ir atpildu.

10Tegul aptemsta jų akys, kad neregėtų, ir jų nugarą laikyk nuolat sulenktą.“

11Tad aš klausiu: negi izraelitai taip suklupo, kad pargriūtų? Jokiu būdu! Tik per jų suklupimą pagonims atėjo išgelbėjimas, kad juos apimtų pavydas.

12Bet jeigu jų suklupimas praturtina pasaulį ir jų sumažėjimas – praturtina pagonis, tai ką duos jų visuma?

13Jums, pagonims, sakau: būdamas pagonių apaštalas, aš gerbiu savo tarnavimą:

14gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.

15Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusiųjų?

16Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.

17Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi tarp jų įskiepytas ir tapęs alyvmedžio šaknies syvų dalininku,

18tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.

19Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas“?

20Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu laikaisi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!

21Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.

22Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei laikysies Jo gerumo, kitaip ir tu būsi iškirstas!

23Bet ir anie, jei nepasiliks netikintys, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti.

24Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas į taurųjį alyvmedį, tai juo labiau jie – tikrosios šakos – bus priskiepyti savajame alyvmedyje.

25Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,

26o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.

27Tokia bus jiems mano sandora, kai pašalinsiu jų nuodėmes.“

28Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų.

29Juk Dievo dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami.

30Kaip jūs kadaise nepaklusote Dievui, o dabar dėl jų neklusnumo sulaukėte gailestingumo,

31taip ir jie dabar nepaklūsta, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.

32Dievas visus surišo neklusnumu, kad visų pasigailėtų.

33O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami Jo teismai ir nesusekami Jo keliai!

34„Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo Jo patarėjas?“

35„Arba kas Jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta?“

36Iš Jo, per Jį ir Jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen.