Ezechielio pranašystė 28 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpats kalbėjo man:

2„Žmogaus sūnau, sakyk Tyro kunigaikščiui: „Taip sako Viešpats Dievas: „Tavo širdis išpuiko ir tu tarei: „Aš esu Dievas, sėdintis Dievo soste jūros vidury.“ Tačiau tu esi žmogus, ne Dievas, nors save laikai lygiu Dievui.

3Štai tu esi išmintingesnis už Danielių ir žinai visas paslaptis,

4savo išmintimi ir sumanumu tu įgijai turtų, surinkai aukso ir sidabro į savo iždą,

5išmintingai prekiaudamas, padauginai turtus, bet tavo širdis išpuiko nuo jų.“

6Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Kadangi laikai save lygiu Dievui,

7Aš atvesiu prieš tave svetimšalius, žiaurią tautą. Jie išsitrauks kardus prieš tavo išminties puikumą ir suterš tavo spindesį.

8Jie nustums tave į duobę, ir tu mirsi jūroje nužudytųjų mirtimi.

9Ar ir savo žudiko akivaizdoje sakysi: „Aš – Dievas“? Tu esi ne Dievas, o žmogus, patekęs į žudikų rankas.

10Tu mirsi neapipjaustytųjų mirtimi nuo svetimųjų rankos, nes Aš taip pasakiau“, – sako Viešpats Dievas.

11Viešpats vėl kalbėjo man:

12„Žmogaus sūnau, apraudok Tyro karalių ir sakyk jam: „Taip sako Viešpats Dievas: „Tu buvai tobulumo antspaudas, pilnas išminties ir tobulo grožio.

13Gyvenai Edene, Dievo sode, tave puošė įvairiausi brangakmeniai: sardis, topazas ir deimantas, berilas, oniksas ir jaspis, safyras, smaragdas, turkis ir auksas. Tą dieną, kai buvai sukurtas, tau buvo paruošti meistriškai padaryti būgneliai ir vamzdeliai.

14Tu buvai pateptas, dengiantis cherubas, Aš tave tokiu paskyriau. Tu buvai šventame Dievo kalne, vaikščiojai tarp ugninių akmenų.

15Tu elgeisi tobulai nuo pat savo sukūrimo dienos, kol buvo atrasta tavyje nedorybė.

16Tau plačiai prekiaujant, jie pripildė tave smurto, ir tu nusidėjai. Todėl Aš išmesiu tave iš Dievo kalno kaip nešvarų ir pašalinsiu tave, o dengiantis cherube, iš ugninių akmenų.

17Tavo širdis išpuiko dėl tavo grožio, tu praradai išmintį per savo spindesį. Aš parblokšiu tave ant žemės priešais karalius, kad jie galėtų tave matyti.

18Daugybe savo neteisybių ir apgaule prekyboje tu sutepei savo šventyklas. Todėl iš tavo vidaus Aš pažadinsiu ugnį, kuri sunaikins tave, visų akivaizdoje pavers tave pelenais žemėje.

19Visi, kurie pažino tave, baisėsis tavimi. Tu būsi pasibaisėjimas, ir tavęs nebebus.“

20Viešpats vėl kalbėjo man:

21„Žmogaus sūnau, atsisuk veidu į Sidoną, pranašauk prieš jį

22ir sakyk: „Taip sako Viešpats Dievas: „Aš esu prieš tave, Sidone. Kai padarysiu tavyje teismą ir apreikšiu savo šventumą, tu šlovinsi mane ir žinosi, jog Aš esu Viešpats.

23Aš užleisiu tau marą, ir kraujas liesis tavo gatvėse. Visur gulės lavonai, kritę nuo kardo. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

24Ir nebebus daugiau badančių usnių ir duriančių erškėčių Izraelio namams tarp jų kaimynų, kurie juos niekino. Ir jie žinos, kad Aš esu Viešpats Dievas.“

25Taip sako Viešpats Dievas: „Kai Aš surinksiu izraelitus iš tautų, kuriose juos buvau išblaškęs, ir būsiu pašventintas juose tautų akivaizdoje, tada izraelitai gyvens krašte, kurį Aš daviau savo tarnui Jokūbui.

26Jie gyvens saugiai, statysis namus, sodins vynuogynus. Jie bus saugūs, kai Aš nuteisiu jų kaimynus, kurie niekino juos. Tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats, jų Dievas.“