Jobo knyga 34 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Elihuvas tęsė:

2„Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

3Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

4Kartu patyrinėkime, kas yra teisybė, ir nustatykime, kas gera.

5Juk Jobas sakė: „Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.

6Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas.“

7Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,

8kuris bendrauja su piktadariais ir vaikšto su nedorėliais?

9Jis sakė: „Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui.“

10Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.

11Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.

12Tikrai Dievas nedaro neteisybės, ir Visagalis neiškraipo teisingumo.

13Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?

14Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,

15tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.

16Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.

17Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?

18Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?

19O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai.

20Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.

21Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.

22Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

23Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.

24Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.

25Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.

26Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,

27nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.

28Vargšų šauksmas pasiekė Jį, ir Jis išklausė nuskriaustuosius.

29Kai Jis duoda ramybę, kas gali ją sudrumsti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

30Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.

31Derėtų sakyti Dievui: „Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.

32Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu.“

33Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.

34Supratingi žmonės tesako man, išminčiai teklauso manęs:

35„Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti.“

36Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

37Prie savo nuodėmės jis prideda maištą, ploja rankomis tarp mūsų ir vis daugiau kalba prieš Dievą.“