Izaijo pranašystė 56 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Taip sako Viešpats: „Laikykitės teisingumo ir vykdykite teisybę, nes mano išgelbėjimas arti, mano teisumas tuoj bus apreikštas.

2Palaimintas žmogus, kuris tai vykdo, ir žmogaus sūnus, kuris to laikosi: saugo šabą nesuterštą ir savo rankas sulaiko nuo pikto.“

3Svetimtautis, kuris prisiglaudė prie Viešpaties, tenesako: „Viešpats atskyrė mane nuo savo tautos“, ir eunuchas tenesako: „Aš kaip padžiūvęs medis.“

4Nes Viešpats taip sako: „Eunuchams, kurie švenčia mano šabą, pasirenka, kas man patinka, ir laikosi mano sandoros,

5duosiu savo namuose vietos ir padarysiu jų vardą garsesnį už sūnų bei dukterų; duosiu jiems amžiną, nežūstantį vardą.

6Svetimtaučius, kurie prisijungs prie Viešpaties, Jam tarnaus, Jo vardą mylės, bus Jo tarnai, švęs šabą ir jo nesuteps bei laikysis mano sandoros,

7atvesiu į savo šventąjį kalną ir pradžiuginsiu savo maldos namuose; jų aukos ir deginamosios aukos bus mėgiamos ant mano aukuro, nes mano namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms.“

8Taip sako Viešpats Dievas, kuris surinko Izraelio išsklaidytuosius: „Prie tų, kurie jau surinkti, Aš surinksiu ir kitus.“

9Visi laukiniai ir miško žvėrys, ateikite ėsti!

10Jo sargai yra akli, neturi supratimo; jie yra lyg nebylūs šunys, kurie neloja. Jie mėgsta gulėti, snausti ir sapnuoti.

11Jie yra godūs šunys, kurie niekada nepasisotina. Jie yra ganytojai, neturintys supratimo. Jie žiūri į savo kelią ir ieško sau naudos.

12Jie sako: „Ateikite, duosime jums vyno, pasigerkime! Rytoj bus kaip šiandien ir net dar geriau.“