Laiškas Romiečiams 10 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Broliai, mano širdies troškimas ir malda Dievui yra už Izraelį, – kad jie būtų išgelbėti.

2Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.

3Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.

4Nes įstatymo pabaiga – Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.

5Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: „Jį vykdydamas žmogus juo gyvens.“

6Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: „Kas įžengs į dangų?“ – tai yra Kristaus atsivesti;

7arba: „Kas nusileis į bedugnę?“ – tai yra Kristaus iš mirusiųjų susigrąžinti.“

8Bet ką jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo lūpose ir tavo širdyje“, – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.

9Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš mirusiųjų, būsi išgelbėtas.

10Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.

11Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas.“

12Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turtingas visiems, kurie Jo šaukiasi,

13juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.

14Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbiančiojo?

15Ir kaip jie skelbs, jei nėra pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios dailios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“

16Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo tuo, ką iš mūsų išgirdo?“

17Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio.

18Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! „Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai – iki pasaulio pakraščių.“

19Klausiu toliau: ar Izraelis nežinojo? Bet Mozė pirmas sako: „Aš sukelsiu jums pavydą per netautą, sukelsiu pyktį per neišmanančią tautą.“

20Izaijas labai drąsiai sako: „Mane atrado tie, kurie manęs neieškojo, apsireiškiau tiems, kurie apie mane neklausinėjo.“

21Bet Izraeliui sako: „Ištisą dieną Aš laikiau ištiesęs savo rankas į neklusnią ir prieštaraujančią tautą.“