Antrasis laiškas Korintiečiams 1 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Paulius, Dievo valia Kristaus Jėzaus apaštalas, ir brolis Timotiejus – Dievo bažnyčiai Korinte ir visiems šventiesiems, gyvenantiems visoje Achajoje.

2Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!

3Palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas,

4kuris guodžia mus kiekviename mūsų sielvarte, kad mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kuria patys Dievo guodžiami.

5Kaip gausėja mumyse Kristaus kentėjimai, taip gausėja per Kristų ir mūsų paguoda.

6Jeigu patiriame sielvartą, tai jūsų paguodai ir išgelbėjimui, kuris padeda iškęsti tokius pačius kentėjimus, kokius mes kenčiame; o jeigu mes guodžiami, tai jūsų nusiraminimui ir išgelbėjimui.

7Ir mūsų viltis jumis tvirta, nes žinome, kad, būdami kentėjimų dalininkai, būsite ir paguodos dalininkai.

8Mes nenorime, broliai, palikti jūsų nežinioje apie Azijoje mus ištikusią negandą. Mes buvome prislėgti daugiau, nei mūsų jėgos leidžia, – taip, kad nebesitikėjome išliksią gyvi.

9Taip mes jautėmės gavę mirties nuosprendį, kad pasitikėtume ne savimi, o Dievu, kuris prikelia mirusius.

10Jis išgelbėjo mus iš mirties nasrų ir tebegelbsti. Juo mes pasitikime, kad Jis mus gelbės ir toliau,

11jums padedant malda už mus, kad daugelis dėl mūsų dėkotų už dovaną, per daugelį išmelstą mums.

12Nes mūsų pasigyrimas yra toks: liudija mūsų sąžinė, kad pasaulyje, o ypač pas jus, mes elgėmės paprastai ir su dievišku nuoširdumu, – ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone.

13Nerašome jums nieko kito, kaip tik tai, ką jūs skaitote ir suprantate. Tikiuosi, kad ir iki galo suprasite,

14kaip iš dalies mus jau supratote, kad mes esame jūsų pasigyrimas, kaip ir jūs mūsų – Viešpaties Jėzaus dieną.

15Tokio pasitikėjimo kupinas, aš norėjau anksčiau pas jus atvykti, kad antrąkart gautumėte malonę,

16ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją.

17Ar taip manydamas elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sprendimai buvo kūniški, kad mano „taip, taip“ yra ir „ne, ne“?

18Bet kaip Dievas ištikimas, mūsų žodis jums nebuvo „taip“ ir „ne“.

19Nes Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kurį mes – aš, Silvanas ir Timotiejus – jums paskelbėme, nebuvo „taip“ ir „ne“, bet Jame buvo „taip“.

20Nes visi Dievo pažadai Jame yra „taip“ ir Jame „amen“ Dievo šlovei per mus.

21Tas, kuris sutvirtina mus su jumis Kristuje ir mus patepė, yra Dievas,

22kuris ir užantspaudavo mus, ir davė Dvasios užstatą į mūsų širdis.

23Šaukiuosi Dievą liudytoju savo sielai, kad neatvykau į Korintą jūsų gailėdamas.

24Mes juk neviešpataujame jūsų tikėjimui, bet esame jūsų džiaugsmo talkininkai, nes tikėjimu jūs stovite tvirtai.