Laiškas Hebrajams 7 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, Aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį.

2Abraomas atidavė jam nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, –

3be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas visiems laikams.

4Pažvelkite, koks didis tas, kuriam ir patriarchas Abraomas davė dešimtinę nuo karo grobio!

5Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi įsakymą imti dešimtines iš tautos, tai yra iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo strėnų.

6O tas, kuris nėra kilęs iš jų, ėmė dešimtinę iš Abraomo ir palaimino tą, kuris turėjo pažadus.

7Be jokių abejonių, visada žemesnį laimina aukštesnis.

8Čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai – tas, apie kurį paliudyta, jog jis gyvena.

9Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis davė dešimtinę, pats būdamas dešimtinių ėmėjas.

10Žinoma, jis dar tebebuvo tėvo strėnose, kai šį pasitiko Melchizedekas.

11Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas per levitų kunigystę – o tauta jos pagrindu buvo gavusi įstatymą, – tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko tvarka ir nesivadinti kunigu Aarono tvarka?

12Juk, besikeičiant kunigystei, būtinai keičiasi ir įstatymas.

13O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo prie aukuro.

14Juk aišku, kad mūsų Viešpats kilo iš Judo giminės, apie kurios kunigystę Mozė nieko nėra kalbėjęs.

15Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką,

16tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nesibaigiančio gyvenimo jėga.

17Juk Jis liudija: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka.“

18Šitaip dėl savo silpnumo ir bergždumo atšaukiamas ankstesnis įsakymas –

19įstatymas juk nieko nepadarė tobulo – ir įvedama tvirtesnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.

20Juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos,

21mat anie tapdavo kunigais be priesaikos, o šis su priesaika To, kuris Jam pasakė: „Viešpats prisiekė, ir Jis nesigailės: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka.“

22Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros garantu.

23Anų kunigų buvo daug, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti.

24O kadangi šis išlieka per amžius, Jis turi neatšaukiamą kunigystę.

25Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.

26Mums ir priderėjo turėti tokį Vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangų.

27Jam nereikia, kaip tiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes Jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save.

28Įstatymas vyriausiaisiais kunigais skiria žmones su silpnybėmis, o priesaikos žodis, duotas po įstatymo, paskyrė amžiams ištobulintą Sūnų.