Jobo knyga 21 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Jobas atsakydamas tarė:

2„Klausykite atidžiai mano žodžių, ir tebūna tai jums paguoda.

3Kantriai išklausykite mano kalbą; kai baigsiu, galite toliau tyčiotis.

4Argi mano skundas žmogui? Jei taip būtų, mano dvasia nesijaudintų.

5Pažvelkite į mane ir nusigąskite, uždenkite ranka savo burnas.

6Tai prisiminęs, pats nusigąstu, drebėjimas apima mano kūną.

7Kodėl nedorėliai gyvena iki senatvės ir yra kupini jėgų?

8Jų palikuonys įsitvirtina jų akivaizdoje, jų vaikaičiai gyvena su jais.

9Jų namai saugūs, jie nieko nebijo, ir Dievo lazda jų neplaka.

10Jų galvijai veisiasi, karvės veršiukų nepraranda ir atsiveda.

11Jų vaikai šokinėja kaip ėriukai ir žaidžia.

12Jie paima būgnelius ir arfas ir džiaugiasi, skambant fleitai.

13Jie gyvena pasiturinčiai ir per akimirksnį nueina į kapus,

14nors jie sako Dievui: „Atsitrauk nuo mūsų. Mes nenorime pažinti Tavo kelių.

15Kas yra Visagalis, kad Jam turėtume tarnauti? Kokią naudą turėsime, jei melsimės Jam?“

16Bet jų gerovė nėra jų pačių rankose; todėl nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

17Juk dažnai užgęsta nedorėlių žibintas ir juos prislegia nelaimės! Dievas užsirūstinęs siunčia jiems vargų.

18Jie yra kaip šiaudai prieš vėją, kaip audros nunešami pelai.

19Jūs sakote, kad Dievas kaupia nedorybes jo vaikams. Tegul Jis atlygina jam pačiam, kad jis tai žinotų!

20Jo akys tepamato savo pražūtį ir tegeria jis Visagalio rūstybę.

21Kam jam rūpintis savo namais po savęs, kai jo mėnesių skaičius bus nutrauktas?

22Argi galima pamokyti išminties Dievą, kuris teisia valdovus?

23Vienas miršta kupinas jėgų, laisvas nuo rūpesčių ir ramus,

24jo viduriai pilni taukų ir jo kaulai prisigėrę smegenų.

25Kitas miršta apkartusia siela, nieko gero neragavęs.

26Abu paguldomi į dulkes, ir kirmėlės juos apdengia.

27Aš žinau jūsų mintis ir jūsų nedoras užmačias prieš mane.

28Jūs sakote: „Kur kunigaikščių namai ir kur nedorėlių buveinės?“

29Pasiklausykite keliautojų ir pasimokykite iš jų pasakojimų,

30kad nedorėlis palaikomas žlugimo dienai ir bus atvestas į rūstybės dieną.

31Kas pasakys jam į akis apie jo kelius? Kas atlygins jam už tai, ką jis padarė?

32Jis bus nuvežtas į kapines ir pasiliks kape.

33Slėnio grumstai bus jam mieli; kiekvienas žmogus nueis paskui, kaip ir prieš jį buvo nesuskaitoma daugybė.

34Tad jūs mane tuščiai guodžiate, nes jūsų atsakymai yra tik apgaulė.“