Psalmių knyga 116 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Myliu Viešpatį, nes Jis išklausė mano maldavimą.

2Jis palenkė į mane savo ausį, todėl šauksiuosi Jo, kol gyvas būsiu.

3Mirties skausmai apsupo mane, pragaro kančios apėmė mane; kenčiau vargą ir skausmus.

4Viešpaties vardo šaukiausi: „Viešpatie, išlaisvink mano sielą!“

5Maloningas yra Viešpats ir teisus, gailestingas mūsų Dievas.

6Viešpats apsaugo paprastąjį; suvargęs buvau, o Jis man padėjo.

7Nurimk, mano siela, nes Viešpats buvo tau geras!

8Tu išlaisvinai nuo mirties mano sielą, nuo ašarų – mano akis, nuo suklupimo – mano kojas.

9Aš vaikščiosiu Viešpaties akivaizdoje gyvųjų šalyje.

10Aš pasitikėjau, net tardamas: „Esu labai prislėgtas!“

11Neapgalvojęs sakiau: „Visi žmonės melagiai.“

12Kuo gi Viešpačiui atsilyginsiu už visas Jo geradarystes?

13Aš paimsiu išgelbėjimo taurę, Viešpaties vardo šauksiuosi.

14Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje.

15Viešpaties akyse brangi yra šventųjų mirtis.

16Viešpatie, aš esu Tavo tarnas, Tavo tarnas ir sūnus Tavo tarnaitės. Tu mano pančius sutraukei.

17Tau padėkos auką aukosiu, šauksiuosi Viešpaties vardo.

18Savo įžadus Viešpačiui ištesėsiu visos tautos akivaizdoje,

19Viešpaties namų kiemuose, Jeruzalės mieste. Girkite Viešpatį!