Psalmių knyga 147 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Girkite Viešpatį! Gera giedoti gyrių mūsų Dievui, labai malonu Jį girti!

2Viešpats atstato Jeruzalės miestą, Izraelio tremtinius surenka.

3Jis gydo sudužusias širdis, žaizdas jų sutvarsto.

4Jis žvaigždes suskaičiuoja, jas visas vardais vadina.

5Didis ir galingas yra Viešpats, Jo išmintis begalinė.

6Romiuosius pakelia Viešpats, o nedorėlius partrenkia ant žemės.

7Padėkos giesmes Viešpačiui giedokite, skambinkite mūsų Viešpačiui arfa!

8Jis debesimis uždengia dangų, žemei paruošia lietų, augina žolę kalnuose.

9Jis teikia žvėrims maistą, jaunus varniukus pamaitina.

10Ne žirgo stiprumu Jis gėrisi ir ne žmogaus kojos Jam patinka.

11Viešpats gėrisi tais, kurie Jo bijo, kurie viliasi Jo gailestingumu.

12Girk, Jeruzale, Viešpatį! Savo Dievą girk, Sione!

13Jis sustiprino tavo vartų sklendes, tavo vaikus palaimino.

14Tavo krašte Jis duoda taiką, geriausiais kviečiais tave pasotina.

15Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja.

16Jis sniegą lyg vilną kloja, šerkšną kaip pelenus barsto.

17Ledus kaip duonos trupinius beria, sustingsta vanduo nuo Jo šalčio.

18Jam žodį pasiuntus, ledas sutirpsta; kai vėjus paleidžia, vandenys teka.

19Jokūbui savo žodį Jis paskelbė, Izraeliui – savo nuostatus ir sprendimus.

20Kitoms tautoms Jis to nepadarė, nė viena nepažino Jo sprendimų. Girkite Viešpatį!