Antroji Kronikų knyga 35 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Jošijas šventė Jeruzalėje Paschą Viešpaties garbei. Jie papjovė Paschos avinėlį pirmojo mėnesio keturioliktą dieną.

2Jis paskirstė kunigams pareigas ir padrąsino juos tarnauti Viešpaties namuose.

3Jis sakė levitams, kurie mokė izraelitus ir buvo pasišventę Viešpačiui: „Įneškite šventąją skrynią į namus, kuriuos pastatė Dovydo sūnus Saliamonas, Izraelio karalius; jums nebereikia jos nešioti ant pečių. Tarnaukite Viešpačiui, savo Dievui, ir Jo tautai Izraeliui.

4Pasiruoškite pagal savo tėvų namus ir skyrius, kaip nustatyta Izraelio karaliaus Dovydo ir jo sūnaus Saliamono.

5Stovėkite šventykloje ten, kur sustojusios jūsų brolių tėvų šeimos, kad kiekvienai šeimai tektų levitų šeimos skyrius.

6Papjaukite Paschos avinėlį, pasišventinkite ir paruoškite jį savo broliams, kad jie galėtų išpildyti tai, ką Viešpats kalbėjo Mozei.“

7Jošijas davė tautai trisdešimt tūkstančių avinėlių Paschos aukai ir tris tūkstančius jaučių iš karaliaus turto.

8Kunigaikščiai noriai davė žmonėms, kunigams ir levitams. Dievo namų vyresnieji: Hilkijas, Zacharijas ir Jehielis davė kunigams du tūkstančius šešis šimtus avių ir tris šimtus jaučių aukojimui.

9Konanijas ir jo broliai Šemajas bei Netanelis, taip pat Hašabijas, Jejelis ir Jehozabadas, levitų viršininkai, davė levitams penkis tūkstančius avinėlių Paschos aukai ir penkis šimtus jaučių.

10Tarnavimo metu kunigai sustojo savo vietose ir levitai pagal savo skyrius, kaip karalius įsakė.

11Jie papjovė Paschai avinėlį, ir kunigai ėmė kraują, jį šlakstė, o levitai nudyrė kailį.

12Kas buvo skirta deginamajai aukai, buvo atidėta į šalį ir paskirstyta tautos šeimoms, kad jie aukotų Viešpačiui, kaip parašyta Mozės knygoje; taip pat paskirstė ir galvijus.

13Jie kepė Paschos avinėlį ugnyje, kaip reikalavo nuostatai, o kitas šventas aukas virė puoduose bei katiluose ir skubiai išdalino visiems žmonėms.

14Po to jie paruošė maistą sau ir kunigams, nes kunigai, Aarono palikuonys, iki nakties degino deginamąsias aukas ir taukus.

15Giedotojai, Asafo sūnūs, stovėjo savo vietoje, kaip buvo įsakę Dovydas, Asafas, Hemanas ir Jedutūnas, karaliaus regėtojas. Vartų sargai stovėjo prie jiems skirtų vartų; jiems nereikėjo palikti tarnavimo, nes jų broliai levitai jiems viską paruošė.

16Taip tą dieną buvo atliktas visas tarnavimas Viešpačiui – Paschos šventimas ir deginamųjų aukų aukojimas ant Viešpaties aukuro, laikantis karaliaus Jošijo įsakymo.

17Izraelitai, kurie buvo susirinkę, šventė Paschą ir Neraugintos duonos šventę septynias dienas.

18Tokios Paschos Izraelis nebuvo šventęs nuo pranašo Samuelio dienų; joks Izraelio karalius nebuvo šventęs Paschos taip, kaip Jošijas – su kunigais, levitais, visu Judu, Izraeliu ir Jeruzalės gyventojais.

19Ta Pascha buvo švęsta aštuonioliktaisiais Jošijo karaliavimo metais.

20Jošijui atstačius šventyklą, Egipto karalius Nekojas išėjo prieš Karkemišą prie Eufrato. Jošijas išėjo priešais jį.

21Nekojas siuntė pas jį pasiuntinius, sakydamas: „Kas man ir tau, Judo karaliau? Ne prieš tave einu šiandien, bet prieš tą, su kuriuo kariauju. Dievas įsakė man skubėti. Nesipriešink Dievui, kuris yra su manimi, kad Jis tavęs nepražudytų.“

22Tačiau Jošijas nekreipė dėmesio į jo kalbą ir pasiruošė kovai. Jis nepaklausė Nekojo žodžių, nors jie buvo iš Dievo lūpų, ir atėjo kariauti į Megido lygumą.

23Šauliai pataikė į karalių Jošiją, ir jis įsakė savo tarnams: „Išvežkite mane iš kovos lauko, nes aš esu sunkiai sužeistas.“

24Jo tarnai, perkėlę jį iš kovos vežimo į kitą, nugabeno į Jeruzalę, kur jis mirė. Jį palaidojo jo tėvų kapuose. Visas Judas ir Jeruzalė apraudojo Jošiją.

25Ir Jeremijas apraudojo Jošiją, ir visi giedotojai ir giedotojos mini Jošiją savo raudose iki šios dienos, ir tai tapo nuostatu Izraeliui. Tos raudos yra surašytos raudų knygoje.

26Kiti Jošijo darbai ir jo geradarystės, vykdant Viešpaties įstatymus,

27nuo pradžios iki galo surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje.