Esteros knyga 3 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Po šitų įvykių karalius Ahasveras išaukštino agagą Hamaną, Hamedatos sūnų, ir padarė jo sostą aukštesnį už kitų kunigaikščių.

2Visi karaliaus tarnai, kurie buvo prie karaliaus vartų, nusilenkdavo prieš Hamaną ir pagerbdavo jį, nes taip buvo įsakęs karalius. Bet Mordechajas nenusilenkdavo prieš jį ir nepagerbdavo.

3Karaliaus tarnai, kurie buvo prie karaliaus vartų, klausdavo Mordechajo: „Kodėl nevykdai karaliaus įsakymo?“

4Kai jie kasdien tai kartojo, bet jis nekreipė dėmesio, tuomet jie pranešė Hamanui. Jie norėjo įsitikinti, ar Mordechajas laikysis savo žodžio, nes jis buvo pasisakęs esąs žydas.

5Hamanas, matydamas, kad Mordechajas nesilenkia prieš jį ir jo nepagerbia, užsidegė pykčiu.

6Jis manė, kad neverta kelti rankos prieš vieną Mordechają. Jie pasakė Mordechajo tautybę, todėl Hamanas nusprendė išžudyti visus žydus visoje Ahasvero karalystėje.

7Dvyliktaisiais karaliaus Ahasvero metais, pirmą mėnesį, vadinamą nisanu, buvo metamas Pur, tai yra burtas, Hamano akivaizdoje kiekvienai dienai ir kiekvienam mėnesiui iki dvylikto mėnesio, tai yra adaro.

8Hamanas sakė karaliui Ahasverui: „Tavo karalystėje gyvena išsklaidyta tauta; jos įstatymai yra kitokie nei kitų tautų įstatymai, be to, jie nesilaiko karaliaus įstatymų. Karaliui nėra naudinga juos taip palikti.

9Jei karalius sutinka, tebūna išleistas įsakas juos sunaikinti, ir aš duosiu dešimt tūkstančių sidabro talentų karaliaus iždui.“

10Karalius numovė žiedą nuo savo piršto ir padavė agagui Hamanui, Hamedatos sūnui, žydų priešui,

11ir tarė Hamanui: „Sidabrą pasilaikyk sau, o su žydų tauta daryk, kaip tau patinka.“

12Pirmo mėnesio tryliktą dieną buvo sušaukti karaliaus raštininkai ir, Hamanui diktuojant, buvo parašyti laiškai visiems vietininkams, kraštų valdytojams, kunigaikščiams ir tautomsjų kalba, karaliaus Ahasvero vardu ir užantspauduoti karaliaus žiedu.

13Į visus karaliaus valdomus kraštus per pasiuntinius buvo išsiųsti laiškai, kad per vieną dieną, tai yra dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną, išžudytų ir išnaikintų visus žydus – jaunus, senus, moteris ir vaikus, o jų turtą paimtų kaip grobį.

14Tų laiškų nuorašus įsakyta paskelbti visoms tautoms, kad jos pasiruoštų skirtai dienai.

15Karaliaus įsakymu pasiuntiniai išskubėjo, ir šis įsakas buvo paskelbtas sostinėje, Sūzuose. Karalius ir Hamanas sėdo gerti, o Sūzų miestas buvo sumišęs.