Jobo knyga 18 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:

2„Ar ilgai dar taip kalbėsi? Nutilk ir leisk mums kalbėti.

3Kodėl mes laikomi gyvuliais ir neišmanėliais?

4Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęsžemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?

5Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.

6Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.

7Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš.

8Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe.

9Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui.

10Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai – ant tako.

11Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų.

12Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas jau jam prie šono.

13Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis praris jo jėgą.

14Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.

15Kiti gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.

16Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje.

17Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.

18Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.

19Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.

20Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti.

21Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo.“