Patarlių knyga 9 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas.

2Ji papjovė gyvulius, sumaišė vyną ir, padengusi stalą,

3pasiuntė tarnaites šaukti miesto aukščiausiose vietose:

4„Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:

5„Ateikite, valgykite mano duonos ir gerkite vyno, kurį sumaišiau.

6Atsisakykite kvailystės ir gyvenkite, eikite supratimo keliu.“

7Kas bara niekintoją, susilaukia gėdos; sudraudęs nedorėlį, užsitraukia dėmę.

8Nebark niekintojo, kad jis neimtų tavęs neapkęsti; sudrausk išmintingą, ir jis mylės tave.

9Patark išmintingam, ir jis taps dar išmintingesnis; pamokyk teisųjį, ir jo pažinimas išaugs.

10Viešpaties baimė – išminties pradžia, o Šventojo pažinimas – supratimas.

11Per mane padaugės tavo dienų, bus pridėta gyvenimo metų.

12Jei esi išmintingas, esi išmintingas pats sau; jei niekintojas, pats ir nukentėsi.

13Kvaila moteris yra triukšmadarė, neišmananti ir nieko nežinanti.

14Ji sėdi kėdėje prie savo namų, aukštose miesto vietose,

15ir kviečia visus, kurie eina savo keliais:

16„Neišmanėliai, ateikite!“ Kam trūksta supratimo, ji sako:

17„Vogtas vanduo yra saldesnis, o duona, valgoma slaptoje, – skanesnė.“

18Jie nežino, kad ten mirusieji, o jos svečiai jau pragaro gelmėse.