Esteros knyga 8 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Tą dieną karalius Ahasveras atidavė žydų priešo Hamano namus karalienei Esterai. Mordechajas buvo pakviestas pas karalių, nes Estera pasakė, kad jis yra jos giminaitis.

2Savo žiedą, kurį pasiėmė iš Hamano, karalius atidavė Mordechajui. Estera pavedė Hamano namų priežiūrą Mordechajui.

3Estera krito karaliui po kojomis ir su ašaromis maldavo panaikinti agago Hamano išleistą įsaką prieš žydus.

4Karalius ištiesė aukso skeptrą į Esterą. Estera pakilo, atsistojo prieš karalių

5ir kalbėjo: „Jei karaliui patiktų ir jei radau malonę jo akyse, maldauju raštu atšaukti agago Hamano, Hamedatos sūnaus, laiškus, kuriais jis siekė išnaikinti visus žydus karaliaus kraštuose.

6Kaip aš galėčiau ištverti, matydama savo tautos pažeminimą ir sunaikinimą?“

7Karalius Ahasveras tarė karalienei Esterai ir žydui Mordechajui: „Aš atidaviau Esterai Hamano namus; jis buvo pakartas, kadangi drįso pakelti ranką prieš žydus.

8Parašykite žydams karaliaus vardu, kaip jums patinka, ir užantspauduokite raštus karaliaus žiedu; nes įsakymai, parašyti karaliaus vardu ir užantspauduoti jo žiedu, yra neatšaukiami.“

9Trečio mėnesio, vadinamo sivanu, dvidešimt trečią dienąbuvo sušaukti karaliaus raštininkai ir parašyta tai, ką Mordechajas įsakė visiems žydams, karaliaus vietininkams, valdytojams bei kunigaikščiams nuo Indijos iki Etiopijos, šimtui dvidešimt septyniems kraštams jų raštu ir tautoms jų kalba, taip pat ir žydams jų raštu ir jų kalba.

10Raštai buvo užantspauduoti karaliaus Ahasvero žiedu ir išsiųsti per raitus karaliaus pasiuntinius.

11Karalius leido žydams kiekviename mieste susirinkti ir ginti savo gyvybę – sunaikinti, užmušti ir pražudyti bet kokią žmonių ar krašto galybę, kuri juos puola, kartu su jų vaikais bei moterimis, o jų turtą pasiimti.

12Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną buvo įsakyta gintis visuose karaliaus Ahasvero kraštuose.

13Rašto su įsaku nuorašai buvo pasiųsti į visus kraštus ir paskelbti visoms tautoms, kad žydai pasiruoštų ir tą dieną atkeršytų savo priešams.

14Karaliaus pasiuntiniai ant kupranugarių ir mulų skubėjo išnešioti tą įsakymą. Jis buvo paskelbtas ir sostinėje, Sūzuose.

15Tą dieną Mordechajas išėjo iš karaliaus rūmų, pasipuošęs karališkais mėlynais ir baltais rūbais, plonos drobės purpuro apsiaustu ir aukso karūna ant galvos. Sūzų miesto gyventojai džiūgavo.

16Žydai buvo laimingi, patenkinti ir gerbiami.

17Kiekviename krašte ir mieste, kur tik karaliaus įsakas buvo paskelbtas, žydai džiaugėsi, linksminosi, puotavo ir šventė. Daugelis kitų tautų žmonių prisidėjo prie žydų, nes juos buvo apėmusi baimė dėl žydų.