Ozėjo pranašystė 6 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Eikime, sugrįžkime pas Viešpatį: Jis mus sudraskė – Jis ir pagydys; Jis sumušė – Jis ir aptvarstys.

2Jis atgaivins mus po dviejų dienų, trečią dieną pakels, kad gyventume Jo akivaizdoje.

3Siekime pažinti Viešpatį. Jis tikrai pasirodys, kaip pasirodo aušra, ir ateis pas mus kaip lietus – kaip vėlyvas ir ankstyvas lietus į žemę.

4„Ką daryti su tavimi, Efraimai? Ką daryti su tavimi, Judai? Jūsų gerumas kaip rytmečio migla, kaip rasa, kuri greitai išnyksta.

5Aš tašiau juos per pranašus, žudžiau savo burnos žodžiais. Tavo teismai yra kaip nušvintanti šviesa.

6Aš noriu gailestingumo, o ne aukos, ir Dievo pažinimo labiau negu deginamųjų aukų.

7Jie kaip Adomas sulaužė sandorą, buvo man neištikimi.

8Gileadas yra piktadarių miestas, suteptas krauju.

9Kaip tykanti plėšikų gauja – tokie yra kunigai, kurie žudo einančius į Sichemą ir elgiasi nedorai.

10Izraelio namuose mačiau baisių dalykų: ten paleistuvauja Efraimas, susitepęs Izraelis.

11Tau, Judai, taip pat paruošta pjūtis, kai parvesiu savo tautos ištremtuosius.“