Laiškas Hebrajams 5 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Kiekvienas vyriausiasis kunigas imamas iš žmonių ir skiriamas atstovauti žmonėms pas Dievą, kad aukotų dovanas ir aukas už nuodėmes.

2Jis gali atjausti nežinančius ir klystančius, nes ir pats yra apgaubtas silpnumo

3ir dėl to turi aukoti aukas – tiek už tautos, tiek ir už savo nuodėmes.

4Ir niekas pats nepasiima tos garbės, vien tik tas, kuris Dievo šaukiamas kaip Aaronas.

5Taip pat ir Kristus ne pats sau suteikė šlovę tapti Vyriausiuoju kunigu, bet Tas, kuris Jam pasakė: „Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš Tave pagimdžiau.“

6Ir kitoje vietoje sako: „Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko tvarka.“

7Jis savo kūno dienomis siuntė maldas bei prašymus su garsiu šauksmu bei ašaromis Tam, kuris galėjo išgelbėti Jį nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo dievobaimingumo.

8Nors būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo

9ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta,

10Dievo pavadintas Vyriausiuoju kunigu Melchizedeko tvarka.

11Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, bet sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti.

12Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio.

13Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nesuvokė teisumo žodžių, nes tebėra kūdikis.

14Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.