Zacharijo pranašystė 8 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Kareivijų Viešpats vėl kalbėjo:

2„Taip sako kareivijų Viešpats: „Didelis mano pavydas dėl Siono, labai užsirūstinęs pavydžiu dėl jo.“

3Taip sako Viešpats: „Aš sugrįžau į Sioną ir gyvensiu Jeruzalėje. Jeruzalė bus vadinama tiesos miestu, o kareivijų Viešpaties kalnas – šventu kalnu.“

4Taip sako kareivijų Viešpats: „Seneliai ir senelės sėdės Jeruzalės gatvėse su lazda rankoje dėl senatvės.

5Miesto gatvės bus pilnos žaidžiančių berniukų ir mergaičių.“

6Taip sako kareivijų Viešpats: „Jei šiomis dienomis tautos likučiui tai atrodo neįmanomas dalykas, ar ir man tai neįmanoma?“ – klausia kareivijų Viešpats.

7Taip sako kareivijų Viešpats: „Aš išgelbėsiu savo tautą iš rytų šalies ir vakarų šalies.

8Aš sugrąžinsiu juos, jie gyvens Jeruzalėje ir bus mano tauta, o Aš būsiu jų Dievas tiesa ir teisumu.“

9Taip sako kareivijų Viešpats: „Tesustiprėja jūsų rankos, kurie girdite šiomis dienomis žodžius pranašų, buvusių tą dieną, kai dėjo pamatus kareivijų Viešpaties šventyklai.

10Iki tol žmogus negaudavo atlyginimo nei už savo darbą, nei už gyvulį. Priešai puldinėjo įeinančius ir išeinančius miesto gyventojus, nes Aš sukėliau žmones vieną prieš kitą.

11Bet dabar Aš nebesielgsiu su tautos likučiu kaip iki šiol, – sako kareivijų Viešpats. –

12Pasėliai klestės, vynmedis neš vaisių, laukai duos derlių ir dangus – rasą. Visa tai Aš duosiu šitos tautos likučiui.

13Judo ir Izraelio namai, kaip jūs buvote prakeikimu tarp tautų, taip dabar jus išgelbėsiu ir jūs būsite palaiminimu. Nebijokite! Stiprios tebūna jūsų rankos!“

14Taip sako kareivijų Viešpats: „Kaip Aš nusprendžiau bausti jus, kai jūsų tėvai užrūstino mane, ir negailėjau jūsų,

15taip dabar Aš nusprendžiau daryti gera Jeruzalei ir Judo namams. Tad nebijokite!

16Štai ką turite daryti: kalbėkite tiesą vienas kitam ir teisingai teiskite miesto vartuose.

17Neplanuokite pikto vienas prieš kitą savo širdyse! Venkite klastingos priesaikos, nes viso to nekenčiu!“ – sako Viešpats.

18Viešpats kalbėjo man, sakydamas:

19„Taip sako kareivijų Viešpats: „Ketvirto, penkto, septinto ir dešimto mėnesio pasninkų dienos bus Judo gyventojų džiaugsmas, linksmybė ir iškilmingos šventės, tik mylėkite tiesą ir taiką!“

20Taip sako kareivijų Viešpats: „Ateis tautos ir daugelio miestų gyventojai.

21Vieno miesto gyventojai kalbės kito miesto gyventojams: „Skubiai eikime drauge melstis Viešpačiui ir ieškoti kareivijų Viešpaties.“ Eisiu ir aš.

22Daug giminių ir galingų tautų ateis Jeruzalėn ieškoti kareivijų Viešpaties ir melstis Viešpačiui.“

23Taip sako kareivijų Viešpats: „Tomis dienomis dešimt vyrų iš įvairių tautų, kalbančių visomis kalbomis, atėję įsikibs žydui už skverno ir sakys: „Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas.“