Jonos pranašystė 4 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Jonai tai labai nepatiko, ir jis supyko.

2Jona meldėsi: „Ak, Viešpatie, argi ne taip sakiau, kai dar buvau savo krašte? Dėl to aš ir bėgau į Taršišą, žinodamas, kad esi maloningas Dievas, gailestingas, lėtas pykti, didžiai geras ir susilaikantis nuo bausmės.

3Todėl dabar, Viešpatie, meldžiu, pasiimk mano gyvybę, nes man yra geriau mirti, negu gyventi.“

4Viešpats klausė: „Ar manai, kad teisingai pyksti?“

5Jona išėjo iš miesto ir atsisėdo rytų pusėje. Jis, pasistatęs ten stoginę, sėdėjo jos pavėsyje ir laukė, kas atsitiks miestui.

6Viešpats Dievas išaugino augalą, kad jo šešėlis dengtų Jonos galvą ir išvaduotų iš sielvarto. Jona labai džiaugėsi tuo augalu.

7Bet kitą dieną, aušrai brėkštant, Dievas paruošė kirmėlę, kuri pakando augalą, ir tas nudžiūvo.

8Saulei patekėjus, Dievas paruošė svilinantį rytų vėją. Saulė spigino Jonai į galvą, jis alpo ir geidė sau mirties, sakydamas: „Geriau man mirti, negu gyventi!“

9Ir Dievas tarė Jonai: „Ar tu teisingai pyksti dėl augalo?“ Jis atsakė: „Taip, pykstu teisingai, netgi iki mirties.“

10Tada Viešpats tarė: „Tau gaila augalo, dėl kurio tu nei vargai, nei jo auginai. Jis per vieną naktį užaugo ir per vieną naktį pražuvo.

11Argi Aš neturėčiau pasigailėti Ninevės, šio didelio miesto, kuriame gyvena daugiau negu šimtas dvidešimt tūkstančių žmonių, nemokančių atskirti dešinės nuo kairės, ir, be to, daug gyvulių?“