Laiškas Hebrajams 4 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Todėl, kol tebegalioja pažadas įeiti į Jo poilsį, bijokime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų pavėlavęs.

2Mums, kaip ir jiems, buvo paskelbta Evangelija, bet išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu.

3O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: „Aš rūstaudamas prisiekiau: „Jie neįeis į mano poilsį“, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo.

4Jis kažkur apie septintąją dieną pasakė: „Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų.“

5Ir vėl čia: „Jie neįeis į mano poilsį.“

6Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo,

7Jis vėl nustato tam tikrą dieną – „šiandien“, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis, kaip ir buvo pasakyta: „Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių.“

8Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną.

9Taigi šabo poilsis tebepasilieka Dievo tautai,

10nes, kas įeina į Jo poilsį, taip pat ilsisi po savo darbų, kaip Dievas ilsėjosi po savųjų.

11Tad stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nebenupultų, sekdamas ano neklusnumo pavyzdžiu.

12Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus.

13Ir joks kūrinys nėra paslėptas nuo Jo žvilgsnio, bet visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.

14Taigi, turėdami didį Vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, tvirtai laikykimės išpažinimo.

15Juk mes turime ne tokį Vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį.

16Todėl drąsiai artinkimės prie malonės sosto, kad gautume gailestingumą ir rastume malonę pagalbai reikiamu metu.