Antroji Karalių knyga 10 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Ahabas turėjo septyniasdešimt sūnų Samarijoje. Jehuvas nusiuntė Samarijos miesto vyresniesiems ir Ahabo sūnų globėjams laiškus, kuriuose rašė:

2„Gavę šitą laišką, visi, kurie turite savo valdovo sūnų, sustiprintą miestą, kovos vežimų ir ginklų,

3pasirinkite geriausią ir tinkamiausią iš savo valdovo sūnų, pasodinkite jį į tėvo sostą ir kariaukite už savo valdovo namus.“

4Bet jie labai nusigando ir sakė: „Du karaliai neatsilaikė prieš jį, kaip tad mes atsilaikysime?“

5Namų valdytojas, miesto valdytojas, vyresnieji ir sūnų globėjai pasiuntė Jehuvui tokį atsakymą: „Mes esame tavo tarnai ir visa, ką mums įsakysi, darysime. Nėvieno karaliumi nepaskirsime. Daryk, kaip tau patinka.“

6Tada Jehuvas parašė jiems antrą laišką: „Jei jūs esate manieji ir klausysite manęs, paimkite savo valdovo sūnų galvas ir rytoj apie šitą laiką atneškite jas man į Jezreelį!“ Karaliaus sūnūs, septyniasdešimt vyrų, buvo miesto didžiūnų užauginti.

7Gavę šitą laišką, jie nužudė visus karaliaus sūnus, septyniasdešimt vyrų, ir, sudėję jų galvas į pintines, nusiuntė jas Jehuvui į Jezreelį.

8Pasiuntinys jam pranešė: „Atnešė karaliaus sūnų galvas.“ Jis įsakė: „Sukraukite jasį dvi krūvas prie miesto vartų ir palikite iki ryto.“

9Rytą Jehuvas, išėjęs ir atsistojęs prie vartų, kalbėjo visiems žmonėms: „Jūs esate nekalti. Aš padariau sąmokslą prieš savo valdovą ir jį nužudžiau. Bet kas nužudė šituos?

10Žinokite, kad nė vienas Viešpaties žodis, kurį Viešpats kalbėjo apie Ahabo namus, nekris į žemę. Dabar Viešpats įvykdė, ką kalbėjo per savo tarną Eliją.“

11Jehuvas išžudė visus, kas liko iš Ahabo namų Jezreelyje – visus jo didžiūnus, patikėtinius ir kunigus; nė vieno nepaliko gyvo.

12Po to jis ėjo į Samariją. Pakeliui, prie piemenų namų,

13Jehuvas sutiko Judo karaliaus Ahazijo brolius ir klausė: „Kas jūs esate?“ Jie atsakė: „Mes esame Ahazijo broliai, atėjome aplankyti karaliaus sūnų ir karalienės sūnų.“

14Jehuvas įsakė suimti juos gyvus. Jie suėmė juos ir prie Bet Ekedo šulinio nužudė keturiasdešimt du vyrus; nė vieno nepaliko gyvo.

15Pasitraukęs iš ten, jis sutiko Rechabo sūnų Jehonadabą. Jis jį pasveikino ir klausė: „Ar tavo širdis taip nusiteikusi, kaip ir mano širdis dėl tavęs?“ Jehonadabas atsakė: „Taip.“ Jehuvas tarė: „Jei taip, tai duok ranką.“ Jam padavus ranką, Jehuvas padėjo jam įlipti į savo vežimą

16ir tarė: „Eime su manimi ir pamatysi, koks aš uolus dėl Viešpaties.“

17Atvykęs į Samariją, jis išžudė visus likusius Ahabo gimines Samarijoje pagal Viešpaties žodį, kurį Jis kalbėjo per Eliją.

18Jehuvas, sušaukęs visus žmones, jiems tarė: „Ahabas mažai tarnavoBaalui, Jehuvas tarnaus jam daugiau.

19Dabar sušaukite pas mane visus Baalo pranašus, visus jo garbintojus ir visus kunigus; žiūrėkite, kad nė vieno netrūktų, nes turiu aukoti Baalui didelę auką. Kas neatvyks, neliks gyvas.“ Jehuvas tai darė klastingai, norėdamas išžudyti Baalo garbintojus.

20Jis įsakė suruošti Baalui iškilmingą šventę.

21Jehuvas apie tai paskelbė visam Izraeliui. Atvyko visi iki vieno Baalo garbintojai, ir Baalo namai buvo pilni nuo vieno krašto iki kito.

22Jis įsakė drabužių saugotojui išdalinti drabužius visiems Baalo garbintojams.

23Jehuvas, į Baalo namus įėjęs su Rechabo sūnumi Jehonadabu, tarė Baalo garbintojams: „Rūpestingai patikrinkite ir pažiūrėkite, kad čia nebūtų su jumis Viešpaties tarnų, tik vieni Baalo garbintojai.“

24Jie įėjo aukoti deginamąsiasir kitas aukas. Jehuvas buvo pastatęs lauke aštuoniasdešimt vyrų ir įsakęs: „Tas vyras, kuris leis ištrūkti bent vienam iš žmonių, kuriuos atiduodu į jūsų rankas, savo gyvybe atsakys už jį.“

25Baigus aukoti deginamąją auką, Jehuvas įsakė sargybai ir kariams: „Išžudykite juos! Niekas tenelieka gyvas!“ Jie išžudė juos kardu, sargyba bei vyresnieji juos išmetė ir, įėję į Baalo namus,

26išnešė atvaizdus iš Baalo namų, juos sudegino,

27sudaužė Baalo atvaizdą, sugriovė šventyklą ir toje vietoje padarė išvietes, išlikusias iki šios dienos.

28Taip Jehuvas išnaikino Baalą iš Izraelio.

29Tačiau nuo nuodėmių Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, – nuo auksinių veršių Betelyje ir Dane, – Jehuvas nepasitraukė.

30Viešpats tarė Jehuvui: „Kadangi tu gerai padarei įvykdydamas, kas teisinga mano akyse, ir padarei Ahabo namams visa, kas buvo mano širdyje, tai tavo sūnūs iki ketvirtos kartos sėdės Izraelio soste.“

31Tačiau Jehuvas nesilaikė Viešpaties, Izraelio Dievo, įstatymo visa savo širdimi ir neatsitraukė nuo nuodėmių Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę.

32Tuo laiku Viešpats pradėjo mažinti Izraelį. Hazaelis juos nugalėjo visame pasienyje,

33nuo Jordano rytuose, visą Gileado šalį, gadus, rubenus ir manasus, iki Aroero miesto prie Arnono upės, ir Bašaną.

34Visi kiti Jehuvo darbai ir jo galia yra aprašyti Izraelio karalių metraščių knygoje.

35Jehuvas užmigo prie savo tėvų ir jį palaidojo Samarijoje; jo sūnus Jehoahazas karaliavo vietoj jo.

36Jehuvas karaliavo Izraeliui Samarijoje dvidešimt aštuonerius metus.