Pirmoji Samuelio knyga 15 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Samuelis tarė Sauliui: „Mane Viešpats siuntė tave patepti karaliumi Jo tautai Izraeliui. Taigi dabar klausyk Viešpaties žodžių.

2Taip sako kareivijų Viešpats: „Aš prisimenu, ką Amalekas padarė Izraeliui: kaip jis tykojo kelyje, kai tas žygiavo iš Egipto.

3Dabar eik ir užpulk Amaleką, ir visiškai sunaikink viską, kas jam priklauso, nieko nesigailėdamas. Išžudyk vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius, avis, kupranugarius ir asilus.“

4Saulius surinko žmones Telaime ir juos suskaičiavo; buvo du šimtai tūkstančių pėstininkų ir dešimt tūkstančių vyrų iš Judo giminės.

5Tuomet jis atėjo prie Amaleko miesto ir slėnyje surengė pasalą.

6Kainitams jis tarė: „Pasitraukite nuo amalekiečių, kad jūsų nesunaikinčiau kartu su jais. Jūs buvote draugiški izraelitams, jiems einant iš Egipto.“ Kainitai pasitraukė nuo amalekiečių.

7Saulius sumušė Amaleką nuo Havilos iki Šūro apylinkių, į rytus nuo Egipto.

8Amaleko karalių Agagą jis paėmė gyvą, o visus žmones sunaikino kardu.

9Bet Saulius ir žmonės pasigailėjo Agago, geriausių avių, galvijų, penimų avinų ir apskritai viso, kas buvo gera, jie nenorėjo sunaikinti. Kas buvo nedidelės vertės, tą jie visiškai sunaikino.

10Tada Viešpaties žodis atėjo Samueliui:

11„Gailiuosi Saulių padaręs karaliumi, nes jis nusigręžė nuo manęs ir neįvykdė mano įsakymų.“ Tai nuliūdino Samuelį, ir jis šaukėsi Viešpaties visą naktį.

12Atsikėlęs anksti rytą, jis nuėjo pasitikti Sauliaus. Samueliui buvo pasakyta: „Saulius nuėjo į Karmelį, ten pasistatė paminklą, o iš ten jis nuvyko į Gilgalą.“

13Samueliui atėjus, Saulius jam tarė: „Būk palaimintas Viešpaties. Aš įvykdžiau Viešpaties įsakymą.“

14Samuelis klausė: „Ką reiškia tas avių bliovimas ir galvijų baubimas, kurį girdžiu?“

15Saulius atsakė: „Iš Amaleko kariai atsivarė juos, nes žmonės išsaugojo geriausias avis ir galvijus, norėdami paaukoti juos Viešpačiui, tavo Dievui; visa kita mes visiškai sunaikinome.“

16Samuelis tarė Sauliui: „Palauk, ir aš pasakysiu tau, ką Viešpats man šiąnakt kalbėjo.“ Ir jis atsakė: „Kalbėk.“

17Samuelis tarė: „Kai tu buvai mažas savo akyse, tapai Izraelio giminių galva, ir Viešpats tave patepė Izraelio karaliumi.

18Ir Jis siuntė tave į žygį, sakydamas: „Eik ir visiškai sunaikink Amaleko nusidėjėlius. Kariauk su jais, iki visai juos išnaikinsi.“

19Kodėl nepaklusai Viešpaties balsui ir puolei prie grobio, piktai pasielgdamas Viešpaties akyse?“

20Saulius atsakė Samueliui: „Aš juk paklusau Viešpaties balsui ir ėjau į žygį, į kurį Viešpats mane siuntė; aš parsivedžiau Amaleko karaliųAgagą, o amalekiečius visiškai sunaikinau.

21Bet žmonės ėmė iš grobio geriausias avis ir galvijus, kurie turėjo būti sunaikinti, norėdami aukoti Viešpačiui, tavo Dievui, Gilgale.“

22Samuelis atsakė: „Argi Viešpats labiau vertina deginamąsiasaukas ir atnašas, negu paklusnumą Viešpaties balsui? Paklusti yra geriau, negu aukoti, ir klausyti yra geriau už avinų taukus.

23Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsispyrimas yra kaip stabmeldystė. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Jis atmetė tave, kad nebebūtum karaliumi.“

24Saulius atsakė Samueliui: „Aš nusidėjau, nes nepaklausiau Viešpaties įsakymo ir tavo žodžių, bet, bijodamas žmonių, paklusau jų balsui.

25Prašau, atleisk mano nuodėmę ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį.“

26Bet Samuelis atsakė Sauliui: „Aš neisiu su tavimi. Kadangi tu atmetei Viešpaties žodį, Viešpats atmetė tave, kad nebūtum Izraelio karaliumi.“

27Samueliui apsisukus eiti, Saulius nutvėrė už jo apsiausto skverno, ir tas suplyšo.

28Ir Samuelis jam pasakė: „Viešpats šiandien atplėšė nuo tavęs Izraelio karalystę ir ją atidavė tavo artimui, geresniam už tave.

29Izraelio Galybė nemeluoja ir nepersigalvoja, nes Jis ne žmogus, kad persigalvotų.“

30Saulius tarė: „Aš nusidėjau. Tačiau dabar, prašau, pagerbk mane tautos vyresniųjų bei Izraelio akivaizdoje ir grįžk su manimi, kad galėčiau pagarbinti Viešpatį, tavo Dievą.“

31Samuelis sugrįžo su Sauliumi, irSaulius pagarbino Viešpatį.

32Samuelis įsakė: „Atveskite pasmane amalekiečiųkaralių Agagą.“ Agagas atėjo drebėdamas pas jį ir tarė: „Tikrai mirties kartumas jau praėjo.“

33Bet Samuelis tarė: „Kaip tavo kardas atimdavomoterims vaikus, taip tavo motina tepasilieka bevaikė.“ Ir Samuelis sukapojo Agagą į gabalus Viešpaties akivaizdoje Gilgale.

34Samuelis nuėjo į Ramą, oSaulius – į savo namus Gibėjoje.

35Samuelis iki mirties nebematė Sauliaus. TačiauSamuelis liūdėjo dėl Sauliaus, ir Viešpats gailėjosi, padaręs Saulių Izraelio karaliumi.