Antroji Karalių knyga 22 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Pradėdamas karaliauti, Jošijas buvo aštuonerių metų ir karaliavo Jeruzalėje trisdešimt vienus metus. Jo motina buvo vardu Jedida, Adajos duktė, iš Bockato.

2Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę.

3Aštuonioliktais karaliaus Jošijo metais karalius siuntė raštininką Šafaną, Mešulamo sūnaus Acalijo sūnų, į Viešpaties namus

4pas vyriausiąjį kunigą Hilkiją sužinoti, kiek pinigų buvo surinkta prie Viešpaties namų įėjimo.

5Tuos pinigus jis įsakė perduoti darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, kad tie juos išdalintų darbininkams, kurie dirba Viešpaties namuose, užtaisydami jų spragas,

6dailidėms, statybininkams bei mūrininkams ir pirkti rąstus bei tašytus akmenis namų remontui.

7Tačiau jiems nereikėjo atsiskaityti už pinigus, kuriuos gaudavo, nes jie buvo ištikimi.

8Vyriausiasis kunigas Hilkijas sakė raštininkui Šafanui: „Viešpaties namuose radau Įstatymo knygą!“ Hilkijas padavė tą knygą Šafanui, ir šis ją skaitė.

9Šafanas atėjo pas karalių ir pranešė jam, kad jo tarnai suskaičiavo paaukotus pinigus ir juos perdavė darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose.

10Raštininkas Šafanas pranešė karaliui: „Kunigas Hilkijas davė man knygą.“ Ir Šafanas skaitė ją karaliui.

11Karalius, išgirdęs Įstatymo knygos žodžius, persiplėšė drabužius.

12Jis įsakė kunigui Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Mikajos sūnui Achborui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai, sakydamas:

13„Eikite ir pasiklauskite Viešpaties už mane, už tautą ir už visą Judą dėl šitos knygos žodžių. Didelė Viešpaties rūstybė užsidegusi prieš mus, kadangi mūsų tėvai neklausė šitos knygos žodžių ir nesielgė taip, kaip joje parašyta.“

14Kunigas Hilkijas, Ahikamas, Achboras, Šafanas ir Asaja nuėjo pas pranašę Huldą, žmoną Šalumo, Tikvos sūnaus, Harhaso sūnaus, drabužinės sargo, kuri gyveno Jeruzalės antroje dalyje, ir kalbėjo su ja.

15Ji jiems sakė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Sakykite vyrui, kuris jus siuntė pas mane,

16kad Aš, Viešpats, bausiu šitą vietą ir jos gyventojus, kaip pasakyta knygoje, kurią skaitė Judo karalius.

17Jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, sukeldami mano pyktį savo rankų darbais, todėl mano rūstybė užsidegs prieš šitą vietą ir neužges.“

18Judo karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti Viešpaties, sakykite: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai,

19tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Viešpatį, klausydamas, ką Aš kalbėjau prieš šitą vietą ir jos gyventojus, kad ji taps griuvėsiais ir prakeikimu, ir kadangi tu perplėšei savo drabužius bei verkei mano akivaizdoje, Aš išklausiau tave.

20Todėl Aš paimsiu tave prie tavo tėvų, ir tu būsi paguldytas į kapą ramybėje; tavo akys nematys visų tų nelaimių, kurias Aš siųsiu šitai vietai.“ Jie pranešė šituos žodžius karaliui.