Psalmių knyga 141 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpatie, Tavęs šaukiuosi, skubėk pas mane! Išklausyk mano balsą, kai Tavęs šaukiuosi.

2Malda manoji kaip smilkalai į Tave tekyla, o pakeltos rankos tebūna kaip vakaro auka.

3Viešpatie, prie mano burnos pastatyk sargybą, saugok mano lūpų duris.

4Neleisk mano širdžiai nukrypti į pikta ir nedorėlių darbus pamilti. Tenevalgysiu aš jų skanėstų.

5Tesudraudžia mane teisusis – tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai. Bet aš meldžiuosi prieš jų nedorus darbus.

6Kai jų teisėjai bus nublokšti nuo olos, jie girdės mano žodžius, nes jie švelnūs.

7Kaip išariama ir išvagojama žemė, taip prie pragaro nasrų barstomi mūsų kaulai.

8Viešpatie Dieve, į Tave žvelgia mano akys, Tavimi aš pasitikiu, neleisk mano sielai pražūti.

9Saugok mane nuo man pastatytų žabangų, nuo nedorėlių kilpos.

10Į savo kilpas nedorėliai patys tepakliūva, o aš laimingai praeisiu.