Antroji Samuelio knyga 4 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Išgirdus, kad Abneras žuvo Hebrone, Sauliaus sūnui Išbošetui nusviro rankos, ir visas Izraelis sunerimo.

2Sauliaus sūnus turėjo du pulkų vadus – Baaną ir Rechabą, beerotiečio Rimono sūnus iš Benjamino giminės, nes Beerotas priklausė Benjaminui.

3Beerotiečiai atbėgo į Gitaimus ir ten kaip ateiviai tebegyvena iki šios dienos.

4Sauliaus sūnus Jehonatanas turėjo luošą sūnų. Jis buvo penkerių metų, kai iš Jezreelio atėjo žinia apie Saulių ir Jehonataną. Jo auklė, paėmusijį, bėgo. Jai beskubant, jis krito ir tapo luošas. Jo vardas buvo Mefi Bošetas.

5Beerotiečio Rimono sūnūs Rechabas ir Baana atėjo per pačią dienos kaitrą į Išbošeto namus, kai tas miegojo ant lovos vidudienį.

6Jie įėjo į jo namus tarsi kviečių pasiimti, nudūrė jį į pilvą ir pabėgo.

7Kai jie įėjo į namus, Išbošetas miegojo ant lovos savo miegamajame. Jie užmušė jį, nukirto galvą ir, ja nešini, ėjo visą naktį per dykumą.

8Atnešę galvą į Hebroną pas Dovydą, tarė jam: „Štai galva Sauliaus sūnaus, tavo priešo Išbošeto, kuris ieškojo tavo gyvybės. Šiandien Viešpats atkeršijo Sauliui ir jo palikuonims už mūsų karalių.“

9Dovydas tarė Rechabui ir jo broliui Baanai, beerotiečio Rimono sūnums: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mano sielą iš visokių nelaimių,

10tą, kuris man pranešė apie Sauliaus mirtį, galvodamas, kad atnešė man gerą žinią, aš nutvėriau ir nužudžiau Ciklage, užuot jį apdovanojęs už tokią žinią.

11Juo labiau, kai piktadariai nužudė teisų vyrą jo namuose, gulintį lovoje, ar aš neturiu pareikalauti jo kraujo iš jūsų rankų, pašalindamas jus nuo žemės paviršiaus?“

12Dovydas įsakė jaunuoliams, ir tie nužudė juos, nukirto jiems rankas, kojas ir pakorė Hebrone prie tvenkinio. O Išbošeto galvą jie palaidojo Hebrone, Abnero kape.