Antroji Karalių knyga 18 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Trečiaisiais Elos sūnaus Ozėjo, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas.

2Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir valdė Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Abė, Zacharijos duktė.

3Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.

4Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.

5Ezekijas pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu. Tokio karaliaus Jude nebuvo nei iki jo, nei po jo.

6Jis glaudėsi prie Viešpaties ir nepaliovė sekti Jį bei vykdė įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei.

7Viešpats buvo su juo, ir visur, kur jis ėjo, jam sekėsi. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir netarnavo jam.

8Ezekijas nugalėjo filistinus iki Gazos ir jos apylinkių, nuo sargybų bokštų iki sutvirtintų miestų.

9Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė.

10Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais.

11Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose,

12nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs.

13Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sutvirtintus Judo miestus ir juos paėmė.

14Tada Judo karalius Ezekijas siuntė pas Asirijos karalių į Lachišą, sakydamas: „Nusikaltau, pasitrauk nuo manęs. Ko reikalausi, padarysiu.“ Asirijos karalius uždėjo Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talentų aukso duoklę.

15Ezekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde.

16Ezekijas nuplėšė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir staktų, kurias jis buvo padengęs, ir atidavė Asirijos karaliui.

17Asirijos karalius siuntė iš Lachišo tartaną, rab sarį ir rab šakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę. Jie atėjo į Jeruzalę ir sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, velėtojo lauke.

18Jie pašaukė karalių. Išėjo pas juos rūmų viršininkas Eljakimas, Hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joachas, Asafo sūnus.

19Rab šakė jiems tarė: „Taip sakykite Ezekijui: „Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: „Kuo remiasi tavo pasitikėjimas?

20Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad sukilai prieš mane?

21Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Pasirėmus į ją, ji įsminga į ranką ir ją perduria. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.

22O jei sakysite: „Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu“, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus pašalino Ezekijas ir paliepė Judui bei Jeruzalei: „Jūs garbinsite prie šito aukuro Jeruzalėje“?

23Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.

24Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais?

25Ar aš be Viešpaties ėjau į šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man pasakė: „Eik ir sunaikink tą kraštą.“

26Tuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Joachas ir Šebna tarė rab šakei: „Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų.“

27Bet rab šakė atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šituos žodžius? Ar ne pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo išmatas bei gertų savo šlapimą?“

28Rab šakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!

29Taip sako karalius: „Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų iš mano rankos!

30Teneįtikina jūsų Ezekijas pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: „Viešpats tikrai mus išgelbės ir neatiduos šito miesto į Asirijos karaliaus rankas.“

31Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: „Sudarykite su manimi sutartį ir pasiduokite! Kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio, nuo savo figmedžio ir gersite vandenį iš savo šulinio,

32kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: „Viešpats mus išgelbės.“

33Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos?

34Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankų?

35Kuris iš dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankų, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankų?“

36Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: „Neatsakykite jam.“

37Rūmų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joachas, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją perplėštais drabužiais ir jam perdavė rab šakės žodžius.