Antroji Karalių knyga 9 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Pranašas Eliziejus, pasišaukęs vieną iš pranašų sūnų, jam tarė: „Susijuosk, pasiimk indą aliejaus ir eik į Ramot Gileadą.

2Ten surask Nimšio sūnaus Juozapato sūnų Jehuvą. Pasikviesk jį iš būrio jo brolių ir, įsivedęs į vidinį kambarį,

3užpilk jam iš indo aliejaus ant galvos, sakydamas: „Taip sako Viešpats: „Aš tave patepiau Izraelio karaliumi.“ Po to, atidaręs duris, išbėk nelaukdamas.“

4Jaunasis pranašas atėjo į Ramot Gileadą.

5Čia jis rado besėdinčius kariuomenės vadus. Jis tarė: „Turiu tau, vade, ką pasakyti.“ Jehuvas paklausė: „Kuriam iš mūsų?“ Jis atsakė: „Tau, vade.“

6Atsikėlęs Jehuvas įėjo į namus. Tuomet jaunasis pranašas išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Aš tave patepiau Viešpaties tautos Izraelio karaliumi.

7Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus, kad aš atkeršyčiau Jezabelei už pranašų ir visų Viešpaties tarnų kraują.

8Visi Ahabo namai pražus. Aš išnaikinsiu Izraelyje visus Ahabo giminės vyrus – vergus ir laisvus.

9Padarysiu su Ahabo namais, kaip padariau su Nebato sūnaus Jeroboamoir su Ahijos sūnaus Bašos namais.

10Jezabelę suės šunys Jezreelyje ir niekas jos nepalaidos.“ Po to jis atidarė duris ir išbėgo.

11Jehuvui įėjus pas savo valdovo tarnus, jie klausė: „Kas atsitiko? Ko tas beprotis buvo atėjęs pas tave?“ Jis jiems atsakė: „Jūs gi žinote tą žmogų ir jo kalbą.“

12Jie sakė: „Netiesa, pasakyk mums dabar.“ Tuomet jis pasakė, ką pranašas kalbėjo, sakydamas: „Taip sako Viešpats: „Aš tave patepiau Izraelio karaliumi.“

13Tada kiekvienas iš jų skubiai ėmė savo apsiaustą, patiesė jį po jo kojomis ant plikų laiptų ir trimitavo, skelbdami: „Jehuvas yra karalius!“

14Taip Nimšio sūnaus Juozapato sūnus Jehuvas surengė sąmokslą prieš Jehoramą, kuris su visu Izraeliu buvo Ramot Gileade prieš Sirijos karalių Hazaelį.

15Karalius Jehoramas buvo sugrįžęs į Jezreelį gydytis, nes buvo sužeistas, kai kariavo su Sirijos karaliumi Hazaeliu. Jehuvas sakė: „Jei jūs pritariate, tai tegul niekas neišeina iš miesto, kad nepraneštų Jezreelyje.“

16Jehuvas sėdo į vežimą ir išvažiavo į Jezreelį, nes Jehoramas ten gydėsi, o Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Jehoramo lankyti.

17Jezreelio bokšte sargybinis, pamatęs Jehuvo būrį atvažiuojant, pranešė: „Matau būrį!“ Jehoramas įsakė pasiųsti raitelį ir paklausti: „Ar su taika?“

18Raitelis, susitikęs su Jehuvo būriu, klausė: „Ar su taika?“ Jehuvas atsakė: „Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane.“ Sargybinis pranešė: „Pasiuntinys su jais susitiko, bet negrįžta.“

19Jehoramas išsiuntė kitą raitelį. Tas, susitikęs su atvykstančiais, klausė: „Ar su taika?“ Jehuvas atsakė: „Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane.“

20Sargybinis pranešė: „Jis juos pasiekė, bet negrįžta. Važiavimas panašus į Nimšio sūnaus Jehuvo važiavimą, nes važiuoja kaip padūkęs.“

21Jehoramas įsakė paruošti vežimą. Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas išvažiavo kiekvienas savo vežime. Jie sutiko Jehuvą prie jezreeliečio Naboto žemės sklypo.

22Jehoramas, pamatęs Jehuvą, paklausė: „Ar su taika, Jehuvai?“ Tas atsakė: „Kokia gali būti taika, kol vyksta tavo motinos Jezabelės paleistuvystės ir žyniavimai?“

23Jehoramas pasuko vežimą ir norėjo pabėgti, šaukdamas: „Išdavystė, Ahazijau!“

24Tačiau Jehuvas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Jehoramui į širdį, ir jis susmuko vežime.

25Jehuvas įsakė savo vadui Bidkarui: „Išmesk jį ant jezreeliečio Naboto lauko! Aš prisimenu, kaip mudu važiavome paskui jo tėvą Ahabą ir Viešpats paskelbė prieš jį šį sprendimą:

26„Kaip Aš vakar čia mačiau Naboto ir jo sūnų kraują, taip Aš tau atlyginsiu ant šito žemės sklypo.“ Dabar išmesk jį ant šito sklypo, kaip Viešpats pasakė.“

27Judo karalius Ahazijas, tai pamatęs, bėgo Bet Gano link. Jehuvas jį vijosi ir šaukė: „Nušaukite jį!“ Jie peršovė jį vežime Gūro įkalnėje, prie Ibleamo. Jis pabėgo į Megidą ir ten mirė.

28Jo tarnai parvežė jį į Jeruzalę ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste.

29Vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Jehoramo metais Ahazijas pradėjo karaliauti Jude.

30Jehuvas atvyko į Jezreelį. Jezabelė, tai išgirdusi, pasidažė veidą, pasipuošė galvą ir žiūrėjo pro langą.

31Jehuvui įeinant pro vartus, ji klausė: „Ar turėjo Zimris ramybę, nužudęs savo valdovą?“

32Jis pažvelgė aukštyn į langą ir sakė: „Kas už mane? Kas?“ Du ar trys eunuchai pažiūrėjo žemyn.

33Jis įsakė: „Numeskite ją žemyn!“ Jie numetė ją. Jos kraujas aptaškė sienas ir žirgus, kurie ją sutrypė.

34Po to jis įėjo į vidų, valgė, gėrė ir įsakė: „Eikite ir pažiūrėkite, kad ta prakeiktoji būtų palaidota, nes ji buvo karaliaus duktė.“

35Nuėję jos laidoti, jie rado tik kaukolę, kojas ir rankų plaštakas.

36Jie sugrįžo ir jam pranešė. Jehuvas tarė: „Tai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo per savo tarną tišbietį Eliją: „Jezreelyje šunys suės Jezabelės kūną,

37ir jos lavonas gulės kaip mėšlas Jezreelio laukuose. Ir niekas nesakys: tai Jezabelė.“