Psalmių knyga 22 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

Muzikos vadovui. Pagal „Elnėauštant“ melodiją. Dovydo psalmė.

1Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Kodėl Tu toli nuo mano šauksmo ir man nepadedi?

2Mano Dieve, šaukiuosi Tavęs dieną, bet Tu neišklausai, ir naktį aš nenutylu.

3Tu esi šventas, gyvenantis Izraelio gyriuje.

4Mūsų tėvai pasitikėjo Tavimi, ir Tu išgelbėjai juos.

5Šaukėsi Tavęs ir buvo išgelbėti, pasitikėjo tavimi ir nebuvo sugėdinti.

6Aš – ne žmogus, bet kirmėlė, žmonių išjuoktas, tautos paniekintas.

7Kas mane mato, tyčiojasi iš manęs, papūtę lūpas kraipo galvą:

8„Jis pasitikėjo Viešpačiu, teišvaduoja jį dabar, teišgelbsti jį, nes jį pamėgo.“

9Tu gi mane išėmei iš įsčių, mane saugojai prie motinos krūtų.

10Tavo globai buvau pavestas nuo gimimo, nuo pirmosios dienos buvai mano Dievas.

11Nebūk toli nuo manęs, nes bėda yra arti ir nėra, kas padėtų.

12Daug veršių mane apsupo, Bašano jaučiai mane apstojo.

13Jie išsižiojo prieš mane tarsi plėšrus ir riaumojantis liūtas.

14Aš išlietas lyg vanduo. Išnarstyti visi mano kaulai. Mano širdis – kaip vaškas, ištirpęs krūtinėje.

15Mano jėgos išdžiūvo lyg molio šukė, prie gomurio limpa liežuvis; į mirties dulkes Tu atvedei mane.

16Apspito mane šunys, nedorėlių gauja aplink mane. Jie pervėrė mano rankas ir kojas.

17Galiu suskaičiuoti visus savo kaulus. O jie žiūri ir stebi mane,

18drabužius mano dalijasi, meta dėl mano apdaro burtą.

19Bet, Viešpatie, nebūk toli nuo manęs. Mano stiprybe, skubėk man padėti!

20Nuo kardo gelbėk mano sielą, iš šuns letenų – mano gyvybę!

21Iš liūto nasrų gelbėk ir nuo stumbro ragų išgirdęs išvaduok mane!

22Tavąjį vardą paskelbsiu broliams, susirinkimo viduryje girsiu Tave.

23Kurie bijote Viešpaties, girkite Jį! Šlovinkite Jį, visi Jokūbo palikuonys, bijokite Jo, visi Izraelio vaikai!

24Jis nepaniekino ir nepasibjaurėjo sielvartaujančiojo kančiomis, nuo jo nepaslėpė veido, jo šauksmą išklausė.

25Jį girsiu dideliame susirinkime, vykdysiu įžadus tarp tų, kurie Jo bijo.

26Romieji valgys ir pasisotins, Viešpatį girs visi, kas Jo ieško, – jūsų širdys tegyvuoja per amžius!

27Prisimins ir gręšis į Viešpatį visi žemės pakraščiai, Jo akivaizdoje lenksis pagonių tautos.

28Viešpačiui priklauso karalystė, Jis viešpatauja pagonims.

29Visi žemės riebieji valgys ir pagarbins Jį, prieš Jį nusilenks tie, kurie į dulkes nužengia ir negali išlaikyti savo sielos gyvos.

30Palikuonys tarnaus Jam, jie pasakos apie Viešpatį būsimai kartai.

31Jie ateis ir paskelbs Jo teisumą gimsiančiai tautai: „Viešpats tai padarė.“