Pirmoji Samuelio knyga 16 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpats tarė: „Ar ilgai liūdėsi dėl Sauliaus, kurį Aš atmečiau, kad nebūtų Izraelio karaliumi? Prisipildyk savo ragą aliejaus ir eik. Aš pasiųsiu tave į Betliejų pas Jesę, nes vieną jo sūnų pasirinkau karaliumi.“

2Samuelis atsakė: „Kaip aš galiu eiti? Jei išgirs Saulius, jis mane nužudys.“ Viešpats tarė: „Pasiimk veršį ir nuėjęs sakyk: „Atėjau Viešpačiui aukoti.“

3Pasikviesk Jesę prie aukos, o Aš tau parodysiu, ką reikia daryti. Tu patepsi tą, kurį tau nurodysiu.“

4Samuelis padarė, kaip Viešpats jam sakė. Jam atėjus į Betliejų, miesto vyresnieji nusigando ir, jį pasitikę, klausė: „Ar su taika ateini?“

5Jis atsakė: „Su taika! Atėjau Viešpačiui aukoti. Pasišventinkite ir eikite su manimi prie aukos.“ Jis pašventino Jesę bei jo sūnus ir juos pakvietė prie aukos.

6Kai jie atėjo, Samuelis pažiūrėjo į Eliabą ir sakė: „Tikrai šis yra Viešpaties pateptasis.“

7Viešpats tarė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nei į jo ūgį, nes Aš jį atmečiau. Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“

8Tada Jesė pašaukė Abinadabą ir jam leido praeiti pro Samuelį, bet jis sakė: „Ir šito Viešpats neišsirinko.“

9Jesė leido praeiti Šamai. Ir jis sakė: „Šito Viešpats irgi neišsirinko.“

10Taip Jesė leido visiems septyniems sūnums praeiti pro Samuelį. Samuelis tarė Jesei: „Viešpats šitų neišsirinko.“

11Ir Samuelis sakė Jesei: „Ar čia jau visi tavo sūnūs?“ Jesė atsakė: „Liko dar jauniausias, jis gano avis.“ Samuelis tarė: „Pasiųsk ir atvesk jį, nes mes nesėsime, kol jis neateis.“

12Jis pasiuntė ir atvedė jį. Jis buvo raudonskruostis, gražaus veido ir dailios išvaizdos jaunuolis. Viešpats tarė: „Patepk jį, nes tai jis.“

13Samuelis paėmė ragą su aliejumi irjįpatepė tarp jo brolių. Tądieną Viešpaties Dvasia nužengė ant Dovydo ir pasiliko su juo. Samuelis sugrįžo į Ramą.

14Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo Sauliaus, ir piktoji dvasia iš Dievo kankino jį.

15Sauliaus tarnai kalbėjo jam: „Štai piktoji dvasia iš Dievo kankina tave.

16Tegul mūsų valdovas įsako savo tarnams suieškoti vyrą, kuris gražiai skambina arfa. Kai tave apims piktoji dvasia iš Dievo, jis skambins ir nuramins tave.“

17Saulius atsakė savo tarnams: „Suraskite vyrą, mokantį gerai skambinti, ir atveskite jį pas mane.“

18Vienas tarnas atsiliepė: „Aš mačiau Jesės sūnų iš Betliejaus, kuris moka gražiai skambinti. Jis – vyras drąsus, karingas, išmintingai kalba, gražus, ir Viešpats yra su juo.“

19Todėl Saulius pasiuntė pasiuntinius pas Jesę, sakydamas: „Atsiųsk pas mane savo sūnų Dovydą, kuris gano avis.“

20Jesė, užkrovęs ant asilo duonos, odinę vyno ir ožiuką, pasiuntė per savo sūnų Dovydą Sauliui.

21Dovydas atvyko pas Saulių ir pradėjo jam tarnauti. Saulius jį labai pamilo ir paskyrė savo ginklanešiu.

22Saulius pasiuntė Jesei prašymą: „Telieka Dovydas tarnauti pas mane, nes jis rado malonę mano akyse.“

23Kai piktoji dvasia iš Dievo apimdavo Saulių, Dovydas skambindavo arfa. Sauliui palengvėdavo, ir piktoji dvasia nuo jo pasitraukdavo.