Izaijo pranašystė 25 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs.

2Tu pavertei miestą akmenų krūva, tvirtoves – griuvėsiais; svetimųjų rūmų nebėra ir jie niekad nebebus atstatyti.

3Stipri tauta šlovins Tave; galingų tautų miestai bijos Tavęs.

4Tu buvai stiprybė beturčiui, apsauga vargšui nelaimėje, priebėga nuo audros, ūksmė karštyje; žiauriųjų rūstybė atsimušė kaip audra į sieną.

5Kaip karštis sausros metu, taip Tu sudrausi svetimųjų siautimą; kaip kaitra nuslopinama debesų šešėliu, taip žiauriųjų dainos bus nutildytos.

6Kareivijų Viešpats šitame kalne suruoš pokylį visoms tautoms; pokylį su geriausiu maistu ir senu bei nusistovėjusiu vynu.

7Ant šio kalno Jis pašalins šydą, kuris gaubia visas tautas ir gimines.

8Jis sunaikins mirtį amžiams. Viešpats Dievas visiems nušluostys ašaras ir pašalins panieką nuo savo tautos visoje žemėje, nes taip pasakė Viešpats.

9Tuomet jie sakys: „Štai Jis, mūsų Dievas; mes laukėme Jo, ir Jis išgelbės mus. Jis yra Viešpats, kurio laukėme; džiaukimės ir džiūgaukime dėl Jo išgelbėjimo!“

10Viešpaties ranka ilsėsis ant šio kalno, o Moabas bus sumintas, kaip suminami šiaudai duobėje.

11Jis išties savo rankas, kaip plaukikas ištiesia plaukdamas, ir pažemins jų išdidumą kartu su jų rankų grobiu.

12Aukštas tvirtovių sienas Jis pažemins, sugriaus ir pavers dulkėmis.