Izaijo pranašystė 62 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Aš netylėsiu dėl Siono ir nenurimsiu dėl Jeruzalės, kol pasirodys jų teisumas lyg ryto aušra ir išgelbėjimas lyg degantis žibintas.

2Tautos matys tavo teisumą ir karaliai – tavo šlovę. Tave vadins nauju vardu, kurį Viešpats tau suteiks.

3Tu būsi šlovės karūna ir karališkas vainikas Viešpaties, tavo Dievo, rankoje.

4Tavęs nebevadins apleistąja ir tavo žemės – dykyne. Tave vadins: „Mano pasimėgimas“, o tavo šalį – ištekėjusiąja, nes Viešpats pamėgo tave, ir šalis bus sutuokta.

5Kaip jaunuolis veda mergaitę, taip tavo sūnūs ves tave. Kaip jaunikis džiaugiasi jaunąja, taip tavo Dievas džiaugsis tavimi.

6Jeruzale, ant tavo sienų Aš pastatysiu sargus; jie niekada – nei dieną, nei naktį – nenurims. Jūs, kurie minite Viešpaties vardą, netylėkite,

7neduokite Jam poilsio, kol Jis atstatys Jeruzalę ir jos šlovę žemėje.

8Viešpats prisiekė savo dešine, savo tvirta ranka: „Aš nebeduosiu tavo grūdų tavo priešams maistui ir svetimi nebegers tavo vyno, kurį pagaminai.

9Kas surenka, valgys ir girs Viešpatį; kas užaugina, gers vyną mano šventuose kiemuose.“

10Įeikite, įeikite pro vartus, paruoškite kelią tautai; nutieskite, nutieskite kelią, pašalinkite akmenis, pakelkite vėliavą žmonėms.

11Viešpats paskelbė iki žemės pakraščių: „Sakykite Siono dukrai: „Štai tavo išgelbėjimas, užmokestis ir atlyginimas artėja.“

12Juos vadins: „Šventa tauta, Viešpaties atpirktaisiais“; tu būsi pavadinta: „Ieškotasis, neapleistasis miestas.“