Malachijo pranašystė 1 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

1Viešpats kalbėjo Izraeliui per Malachiją.

2„Aš pamilau jus, – sako Viešpats. – O jūs sakote: „Kaip gi Tu mus pamilai?“ Argi Ezavas nebuvo Jokūbo brolis? – sako Viešpats. – Bet Aš pamilau Jokūbą,

3o Ezavo nekenčiau. Aš paverčiau jo kalnus dykyne, o jo paveldėtą žemę atidaviau dykumų šakalams.

4Kadangi Edomas sako: „Mus sunaikino, bet mes atstatysime miestus“, tai kareivijų Viešpats sako: „Jie testato, o Aš juos vėl griausiu. Juos vadins nedorybės kraštu, tauta, ant kurios Viešpats amžinai pyksta.

5Jūsų akys tai matys, ir jūs sakysite: „Galingas yra Viešpats net už Izraelio sienų!“

6„Sūnus gerbia tėvą, o tarnas – savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė? – sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą. – Jūs klausiate: „Kaip mes niekiname Tavo vardą?“

7Aukodami ant mano aukuro suteptą maistą! Jūs klausiate: „Kaip mes sutepame jį?“ Sakydami: „Viešpaties stalas nevertas pagarbos.“

8Jei aukojate aklą, raišą ar ligotą gyvulį, ar tai nėra blogai? Įteik tokį savo valdovui! Ar jam patiks, ar jis maloniai tave priims?“ – sako kareivijų Viešpats.

9„Bet dabar melsk Dievo palankumo, kad Jis mums būtų maloningas! Jei tokią dovaną duodate, ar Jis priims jus?“ – sako kareivijų Viešpats.

10„Verčiau uždarykite duris ir nekurkite mano aukuro veltui. Aš nemėgstu jūsų, – sako kareivijų Viešpats, – ir nepriimsiu aukos iš jūsų rankos.

11Nuo saulės užtekėjimo iki nusileidimo didis yra mano vardas tautose, ir visur smilkoma bei aukojama tyra auka mano vardui“, – sako kareivijų Viešpats.

12„Bet jūs paniekinate jį, sakydami: „Viešpaties stalas yra suterštas, ir niekam tikę yra ant jo padėti vaisiai bei mėsa.“

13Ir kai sakote: „Koks vargas!“, jūs sukate nosį nuo manęs, – sako kareivijų Viešpats. – Jei nešate luošą ir ligotą auką, ar Aš turiu tai priimti iš jūsų?“ – sako Viešpats.

14„Prakeiktas apgavikas, kuris turi bandoje sveiką patiną ir jį pažada, tačiau aukoja Viešpačiui sužalotą! Aš esu didis Karalius, – sako kareivijų Viešpats, – ir mano vardo bijosi tautos.“