Psalmių knyga 109 - Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas

Muzikos vadovui. Dovydo psalmė.

1Netylėk, mano gyriaus Dieve!

2Nedorėlio burna ir klastingojo burna prieš mane atsivėrė. Jie kalba prieš mane melagingais liežuviais.

3Neapykantos žodžiais jie apsupo mane ir puola mane nekaltą.

4Už mano meilę jie kaltina mane, bet aš meldžiuosi.

5Piktu už gera jie man atlygina ir neapykanta už meilę.

6Atiduok tokį nedorėlių valiai, te šėtonas stovi jo dešinėje.

7Teisme tebūna jis pasmerktas, jo malda tebūna nuodėmė.

8Tebūna jo gyvenimas trumpas. Jo tarnystę tegauna kitas.

9Jo vaikai tepalieka našlaičiais ir žmona – našle.

10Elgetomis ir benamiais tegu tampa jo vaikai, tebūna jie išmesti iš savų sunaikintų namų.

11Skolintojas tepasiglemžia jo turtą ir svetimieji jo uždarbį teišgrobsto.

12Nė vienas jo tenesigaili ir tenebūna kas užjaustų jo našlaičius.

13Jo palikuonys tesunyksta. Kitoje kartoje teišdyla jų vardas.

14Viešpats teatsimena jo tėvų kaltes, ir jo motinos nuodėmė tenebūna išdildyta.

15Tegu nuolat Viešpats juos stebi, kad nuo žemės nušluotų jų atminimą.

16Nes neparodė jis gailestingumo, bet persekiojo beturtį ir vargšą, kėsinosi nužudyti sudužusį širdyje.

17Jis mėgo prakeikimą, tegu jis užklumpa jį; jis nemėgo palaiminimo, tebūna jis toli nuo jo.

18Jis apsivilko prakeikimu kaip drabužiu, todėl kaip vanduo jis teįsisunkia į kūną, kaip aliejus į kaulus.

19Jis tebūna jam kaip drabužis, kuris dengia jo kūną, kaip juosta, kuria jis susijuosia.

20Taip tegul užmoka Viešpats mano priešininkams ir tiems, kurie kalba pikta prieš mane.

21Bet Tu, Viešpatie Dieve, sustiprink mane dėl savojo vardo, gelbėk dėl savo gailestingumo.

22Aš esu vargšas ir beturtis, mano širdis sužeista.

23Nykstu kaip šešėlis, esu lyg vėjo nešiojamas skėrys.

24Mano keliai nuo pasninko linksta, sulyso mano kūnas.

25Aš jiems tapau pajuoka. Matydami mane, jie kraipė galvas.

26Padėk man, Viešpatie, mano Dieve, išgelbėk mane, būdamas gailestingas.

27Viešpatie, težino jie, jog tai Tavo ranka padarė.

28Jie tegul keikia, bet Tu laimink! Kai jie pakyla, tebūna sugėdinti, o Tavo tarnas tesidžiaugia.

29Teapsivelka mano priešininkai nešlove, juos gėda kaip drabužis teapgaubia.

30Savo burna garsiai girsiu Viešpatį, girsiu Jį minioje.

31Jis stovi beturčio dešinėje, gina jį nuo smerkiančiųjų.